5-oje klasėje nežino, kas yra šakutė: nuo šiol pradinukus mokys tik lietuvių

Todėl Vilniaus valdžia skelbia planą „Drąsiai lietuviškai“, kuris turėtų pagerinti tautinių mažumų moksleivių lietuvių kalbos žinias – kitakalbiai vaikai galės eiti tik į lietuviškas pradines klases, o ten – mažiausiai 6 lietuvių kalbos pamokos per savaitę.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Jurbarkiškio sukurtos aeroslidės stebina kitus: ant ledo leidžiasi net 70 km/h greičiu

„Kad žala buvo padaryta, čia net diskusijos nėra“ – Skvernelis paaiškino, kodėl nesitrauks iš pareigų

Rokas pastatė aukščiausią sniego senį Lietuvoje: „Kai pradėjau statyti, toks užsidegimas buvo“

Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Mokytoja: ne visi žino, kas yra šakutė

Vilniaus Sofijos Kovalevskajos rusų mokykloje penktokai mokosi, kaip atskirti indus ir įrankius. 

Pasak jos, ne visi 5-oje klasėje dar žino, kas yra šakutė, o kas – peilis. 

„Tikrai ne visi žino, įvairiai. Kaip jie namuose kalba, taip ir žino“, – aiškino technologijų mokytoja Asta Lukošienė.

+23

„Man sunkiausia linksniavimas, tie visi tipai kažkaip yra truputį sunku“, – penktokė Aurėja.

Temurbekas namuose kalba rusiškai, uzbekiškai, bet patinka ir lietuvių kalba.   

„Labai patinka, kad aš mokausi vienos iš seniausių kalbų, kuri yra viena iš seniausių kalbų indoeuropiečių“, – sakė penktokas Temurbek.

Kai kuriems abiturientams, net ir dvylika metų prasimokiusiems lietuvių kalbos, taisyklingai kalbėti nelengva, nors sako, kad anksčiau kalbėjo dar sunkiau.   

„Kaip prisimenu, žodynas buvo labai mažas, labai prastas, nes kelios pamokos tik buvo per savaitę“, – minėjo abiturientė Zlata.

Lenkų šeimoje dažniausiai rusiškai kalbantis Emilis lietuviškai prasilaužė net ne mokykoje.   

„Vaikščiodamas į futbolą, daugiau išmokau kalbėt ten, nes dauguma kalbėjo lietuviškai“, – pasakojo abiturientas Emil.

Kol kas tautinių mažumų mokyklų abiturientai lietuvių kalbos brandos egzaminus laiko prasčiau. Pavyzdžiui, pernai lietuviškų mokyklų abiturientų lietuvių kalbos egzamino vidurkis buvo 69 balai, lenkų 60, o rusų – vos 57.

Todėl Vilniaus valdžia skelbia planą, kuris, kaip tikisi, pagerins kitakalbių vaikų lietuvių kalbos žinias. Pirmiausia – kitakalbiai pradinukai galės mokytis tik lietuvių mokyklose.   

„O su vyresniokais pagal jų mokymosi lygį ir pagal lituanistų skaičių siekti, kad arba išlyginamosiose klasėse, arba dirbant individualiai“, – aiškino Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.

Daugės kitakalbių mokyklų, kuriose bus stiprinama lietuvių kalba  

„Grigiškių gimnazija vienbalsiai nubalsavo, kad šalia lenkų ir rusų kalbos atsiranda lietuvių kalba, tokį sprendimą priėmė ir Levo Karsavino mokykla“, – sakė V. Mitalas.

Nuo rugsėjo tautinių mažumų mokyklose bent 6 pamokos turės būti lietuvių kalbos. Sausį teismas Švietimo ministeriją įpareigojo, kad lietuvių pamokų būtų ne mažiau nei gimtosios kalbos.   

„Aš labai tikiuosi, kad tai netaps pradinukų sėdėjimo iki ketvirtos ar penktos valandos pamokose, nes tai būtų ne tik higienos normos, bet ir sveiką protą pažeidžiantis dalykas“, – kalbėjo V. Mitalas.

Švietimo ministerija planuoja iš Sveikatos ministerijos perimti teisę nustatinėti galimą krūvį ir vietoje 30 savaitinių pamokų leisti 32. O tai reiškia bent du kartus per savaitę po 7 pamokas. 

„Manau, kad tai nekelia grėsmės vaikų sveikatai, nei vaikų saugumui, nei pervargimui“, – minėjo švietimo, mokslo ir sporto viceministras J. Petkevičius.

Praėjusiais mokslo metais Lietuvoje mokėsi beveik 15 tūkstančių užsieniečių vaikų.

Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.