Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Dešimtys tūkstančių žmonių pačiame Berlyno centre vienu balsu skanduoja: „Kartu prieš fašizmą“. Apie 35 tūkst. žmonių išėjo į gatves protestuoti prieš populiarėjančią partiją „Alternatyva Vokietijai“ (AfD). Vos prieš savaitę populistai iškovojo stulbinamą pergalę rytinėje Saksonijos-Anhalto žemėje – absoliučiai daugumai parlamente AfD pritrūko vos 3 mandatų.
„Mano seneliai buvo naciai, labai įsitikinę nacizmo šalininkai, ir tai buvo viena pagrindinių temų, apie kurias kalbėdavome mano šeimoje – apie tai, kas tame buvo taip baisu ir neteisinga. Kai matau dabartinius pokyčius, AfD partijos programą, jaučiu, kad svarbu parodyti, jog nepritariu tam, kur link viskas juda“, – pasakojo protestuotojas Till'as.
„Mums reikia alternatyvos, ir ta alternatyva yra „Alternatyva Vokietijai“. Pirmyn!“ – skandavo pagrindinis AfD kandidatas Leif'as-Erik'as Holm'as.
Saksonijoje-Anhalte gavusi 44 proc. balsų, „Alternatyva Vokietijai“, aktyviai propaguojanti antimigracinę politiką ir draugystę su Kremliaus diktatoriumi Putinu, tikisi pergalės ir artėjančiuose rinkimuose šiaurės rytų Vokietijos Meklenburgo-Pomeranijos žemėje. Apklausų duomenimis, už ją balsuotų 37 proc. rinkėjų, o socialdemokratai galėtų finišuoti surinkę 34 procentus balsų.
„Mes neabejotinai pasiūlysime derybas visiems, kurie nori padėti užtikrinti, kad Meklenburgo-Pomeranijoje įsitvirtintų nauja politinė kryptis – tokia, kuri pagerintų žmonių gyvenimą, užtikrintų geresnę švietimo sistemą, sukurtų daugiau darbo vietų ir sustiprintų saugumą“, – aiškino L. E. Holm'as.
Įtampa Švedijos parlamento rinkimuose
Kraštutinių dešiniųjų partijos atėjimo į valdžią grėsmė tvyro ir virš Švedijos – šalyje vyko parlamento rinkimai, kuriuose neofašistų įkurta partija „Švedijos demokratai“ pirmą kartą istorijoje gali pakovoti dėl ministrų postų.
„Tai labai svarbūs rinkimai Švedijai – ar pirmą kartą mūsų vyriausybėje turėsime dešiniųjų ekstremistų partiją, įkurtą neonacių, ar vyriausybei vadovausiu aš“, – minėjo Socialdemokratų partijos lyderė Magdalena Andersson.
Pastaruosius ketverius metus Švedijai vadovauja dešiniosios jėgos, kurioms vadovauja ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas. Nors kraštutinių dešiniųjų partija „Švedijos demokratai“ oficialiai nėra atstovaujama ministrų kabinete, Švedijos ministras pirmininkas pripažįsta – be jų paramos pasiekti teigiamų rezultatų būtų buvę neįmanoma.
„Gaujų susišaudymų skaičius sumažėjo 75 proc.. Švedijoje buvome susidūrę su išaugusia nereguliaria migracija, o dabar matome, kad ir šiuo požiūriu rodikliai sumažėjo 75 proc. Ekonomika atsigauna. Mes laimėjome kovą su infliacija“, – kalbėjo Švedijos ministras pirmininkas Ulf Kristersson.
Tačiau šiuose rinkimuose kraštutiniai dešinieji premjerui iškėlė sąlygą – jeigu Kristerssonas liks valdžioje antrai kadencijai, jiems turi būti skirti postai ministrų kabinete.
„Man šiuo metu svarbiausia sustabdyti dešiniųjų partiją – „Švedijos demokratus“ – kad ji nepatektų į valdžią. Man būtų nepakeliama pagalvoti, kad mūsų vyriausybėje būtų šios partijos ministrų“, – sakė vietos gyventojas Martin'as Lange'as.
Apklausų duomenimis, šiuo metu kairioji opozicija turi nedidelį pranašumą – 50,8 proc. prieš 47,6 proc. dešiniųjų bloką.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
