Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Sportas – sveikata ir suaugusiems, ir vaikams. Tačiau vienam 15-mečiui trūko kantrybė: esą dėl spaudimo be atvangos sportuoti jis savo tėvus ruošiasi paduoti į teismą. TV3 šaltinių duomenimis, vaikas šiuo metu mokosi ir sportuoja užsienyje, mat užsiima profesionalia sporto šaka.
Tačiau išvykus prasidėjo nesutarimai su tėvais. Likę Lietuvoje jie esą iš paauglio griežtai reikalauja, kad vaikas koncentruotųsi į sportą.
„Jaučia didesnį spaudimą iš tėvų būtent užsiiminėti sportu konkrečioje srityje, kur iš jo reikalaujama laikytis režimo, neatsižvelgiama į jo prašymus – į pertraukas, poilsio rėžimą, mokymąsi, bendravimą su bendraamžiais“, – paaiškino advokatė Renata Rynkevičiūtė-Jančiauskienė.
Tėvai jaunuoliui nuolaidų nedarė – jam skirtas advokatas
Iš pradžių 15-metis kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą. Po ilgų bandymų susitarti gražiuoju, tarnyba vaikui skyrė advokatę. Pasak jos, vaikas mėgino tėvus įtikinti, kad sportinis krūvis jam per didelis, taip pat spaudimas ir sportuoti, ir tuo pačiu gerai mokytis – sunkiai pakeliamas. Tačiau tėvai griežtai laikėsi savo nuomonės. Tada vaikui beliko bylinėtis.
„Nėra, kad jis nusprendė ir užsinorėjo. Tėvai tiesiog nenori girdėti arba turi savo tvirtą poziciją, sunku yra įkalbėti – belieka tik kelias į teismą. Mano asmeninėje advokato praktikoje, tokių situacijų nebuvo“, – pridūrė advokatė.
Ir nors toks atvejis – byla prieš tėvus dėl spaudimo sportuoti – pirmas, advokatė pasakojo, kad yra ir kitų atvejų Lietuvoje, kuomet paaugliai savarankiškai mėgina apginti savo teises ir paduoda tėvus į teismą.
„Dėl nepertraukiamo mokymosi, dėl išlaikymo, dėl gyvenamosios vietos“, – priežastis vardijo R. Rynkevičiūtė-Jančiauskienė.
Pagal Lietuvos civilinį kodeksą, vaikai nuo 14-os metų dėl, jų nuomone, paminamų jų teisių, gali kreiptis į Valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją arba tiesiogiai į teismą. Visgi, kalbinti tautiečiai atžalas, kurie teismui skundžia savus tėvus, vertina neigiamai:
„Nenormalu, man atrodo.“
„Kad turi tokią teisę tai normalu, žiūrint ir kaip, ir už ką.“
„Poreikiai labai dideli pas vaikus, jie nežino, kas yra vaikų pareigos tiesiog.“
„Labai blogai – aš keturis užauginau, visi nieko nesakė, visi mokinosi, baigė mokslus. Jokios neturi teisės – vaikai yra vaikai.“
Per metus kreipiasi apie 200
Nepilnamečiams vaikams valstybė užtikrina nemokamą teisinę pagalbą, kai jie kreipiasi į teismą dėl savo teisių gynimo, kai yra traukiami administracinėn atsakomybėn ir, tam tikrais atvejais, baudžiamosiose bylose.
Šiemet atvejų, kai vaikai prašo teisinės pagalbos, viršija 40-imt. Prieš kelis metus tokių būta gerokai daugiau – per 70-imt. Tiesa, nepilnamečiai teisinės pagalbos prašo ne tik tada, kai nesutaria su tėvais.
„Yra buvę atvejų, kai kreipėsi dėl teisinės pagalbos, kai turėjo ginčą su darbdaviu, kai yra susidariusi vienokia ar kitokia skola dėl žalos atlyginimo“, – teigė Valstybės garantuojamosios teisinės pagalbos tarnybos direktorė Živilė Poželiėnė.
Tiesa, nors ne visi vaikų skundai virsta bylomis, pačių skundų vaikų teisėms daugėja. Apie galimai pažeistas jų teises vaikų teisių gynėjams užpernai pranešė virš 190 vaikų, pernai – virš 230, o šiais metais per 10 mėnesių kreipėsi jau 186 vaikai.
„Teismas – tai yra kraštutinė priemonė. Pirma priemonė, dėl ko vaikai skambina, yra dėl santykių su tėvais, kai kuriais atvejais smurtinės situacijos – ar tai fizinis, ar tai psichologinis smurtas“, – tikino Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė.
Tiesa, vaiko teisių vadovė prisimena atvejį, kai 16-os metų vaikas iš nedidelio miestelio taip pat norėjo paduoti tėvus į teismą, mat vaikas buvo labai gabus muzikai, tad norėdami lavinti jo talentą, tėvai kartu su atžala susitarė ir jį užrašė į specialią mokyklą kitame mieste. Tačiau vaikas apsigalvojo.
„Pamatė vaikas, kad jam ta mokykla netinka – ar dėl santykių, ar dėl mokymo struktūros, gal dar kokių buvo priežasčių ir vaikas nusprendė grįžti atgal į savo gyvenamojo rajono mokyklą ir tėvai, aišku, nesutiko. Sako, gi tu perėjai – tu turi mokytis“, – pasakojo I. Skuodienė.
Vaiko teisių vadovė pastebi, kad esminė priežastis, kodėl šeimos narių nesutarimai virsta net bylomis teismuose, ta – jog tėvai kelia pernelyg didelius lūkesčius vaikams.
„Visų pirma, pasižiūrėti, ar čia mano lūkestis yra, ar tai čia mano nepabaigti tie būreliai, kurie nebuvo, o gal aš neturėjau galimybės lankyti, gal čia mano lūkesčiai į vaiką“, – patarė tarnybos vadovė.
Beje, iki šiol dauguma lietuvių vaikų bylų prieš tėvus baigėsi taikos sutartimi.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
