ESTT ketvirtadienį konstatavo, kad ES arba viena jos valstybių narių negali taikyti sankcijų ES įmonei vien dėl to, kad ji netiesiogiai priklauso Rusijos valstybei, rašoma teismo pranešime.
„Asmens, kuriam taikomos ES ribojamosios priemonės, vykdoma bendrovės kontrolė turi būti pagrįsta objektyviais ir pakankamai tvirtais įrodymais. Autokratinis Rusijos politinio režimo pobūdis pats savaime nėra pakankamai tvirtas įrodymas, galintis pagrįsti, kad Rusijos prezidentas kontroliuoja bendrovę“, – rašoma ESTT pranešime.
ESTT išaiškinimo, kaip taikyti ES teisės aktus dėl sankcijų, yra paprašęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), pernai vasarį sustabdęs bylą, kurioje nagrinėjamas „Inter RAO Lietuvos“ ginčas su FNTT dėl įmonės įtraukimo į sankcionuotųjų sąrašą//////////////////.
Anot ESTT pranešimo, Lietuvos institucijos teigė, kad Rusijos prezidentas gali daryti įtaką „Inter RAO Lietuvos“ sprendimams net ir nesant jokių teisinių ryšių ar sąsajų per nuosavybę ar dalyvavimą kapitale.
Tuo metu ES teismo vertinimu, faktas, kad Rusijos politinis režimas yra „autokratinis ir oligarchinis“, nėra pakankamai tvirtas įrodymas, galintis pagrįsti tos bendrovės kontrolės faktą.
LVAT turės priimti galutinį sprendimą
LVAT dabar turės priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu, atsižvelgdamas į ESTT nutartį.
Kaip rašė BNS, 51 proc. „Inter RAO Lietuvos“ akcijų paketas priklauso Suomijos „RAO Nordic“, o šią valdo Rusijos energetikos milžinė „Inter RAO“ – jos direktorių tarybai vadovauja Vakarų sankcionuojamas Rusijos oligarchas Igoris Sečinas, dėl ryšių su Kremliumi patekęs į sąrašą asmenų, kuriems dėl karo Ukrainoje taikomos ES sankcijos.
FNTT dėl sąsajų su I. Sečinu 2022 metų kovą apribojo „Inter RAO Lietuvos“ galimybes atlikti bankų operacijas. Tų pačių metų gegužę ji pranešė, kad įšaldytos ne tik įmonės lėšos, bet ir akcijos, nekilnojamasis turtas, o vietoje sąsajų su I. Sečinu įrašytas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Pirmas apie tai pranešė portalas LRT.
