Ūkio ministerija parengė ir pateikė Vyriausybei Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Juo siekiama supaprastinti uždarųjų akcinių bendrovių teisinį reguliavimą, rašoma ministerijos pranešime.
Įstatymo projekte siūloma sumažinti nustatytą uždarųjų akcinių bendrovių minimalų įstatinį kapitalą nuo 10 tūkst. litų iki 1 tūkst. litų, sudaryti galimybę bendrovės viešus pranešimus skelbti elektroniniame leidinyje, taip pat numatyti galimybę steigiant uždarąsias akcines bendroves privalomai nešaukti steigiamojo susirinkimo.
Be to, įstatymo projekte siūloma numatyti galimybę su bendrovės vadovu sudaryti civilinę sutartį, įtvirtinti bendrovės vadovo atsistatydinimo tvarką, nustatyti reikalavimą uždarajai akcinei bendrovei sudaryti ir juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti jos akcininkų sąrašą, supaprastinti uždarųjų akcinių bendrovių akcijų perleidimo tvarką. Taip pat įstatymo projekte numatyti ir kiti pakeitimai, padėsiantys spręsti praktikoje kylančius sunkumus, susijusius su Akcinių bendrovių įstatymo nuostatų taikymu, ir pagerinti verslo aplinką.
„Siūlomi Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai – dar vienas geresnio uždarųjų akcinių bendrovių reglamentavimo, jų steigimo ir veiklos reguliavimo supaprastinimo bei informacinių technologijų panaudojimo etapas, padėsiantis lengviau ir mažesnėmis laiko bei lėšų sąnaudomis įsteigti uždarąją akcinę bendrovę, skelbti jos viešą informaciją ir padidinti skaidrumą“, – sako Ūkio ministerijos Įmonių teisės ir viešųjų pirkimų politikos departamento direktorė A. Railaitė.
Registrų centro duomenimis, Lietuvoje yra įregistruota apie 75 tūkst. uždarųjų akcinių bendrovių.
