O štai sumažinti degalų mokesčių vairuotojams bent 10 centų už litrą Vyriausybė neplanuoja, aiškindama, kad biudžetui būtų pernelyg brangu.
Valdantieji nesutinka mažinti mokesčių ir pabrangusiam šildymui, tik ramina, kad nuo sausio senjorams turėtų būti lengviau susimokėti sąskaitas – pensijos didės dešimtadaliu.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Pigesni traukiniai vietoj kuro kainų mažinimo
Degalų kainoms nemažėjant, Vyriausybė po ilgų svarstymų skelbia, kad nuo spalio 9 dienos vietinio susisiekimo traukinių bilietai visiems keleiviams bus perpus pigesni. Vyriausybė žada perpus atpiginti ir tarpmiestinių autobusų bilietus, tiesa, tik nuo lapkričio pirmosios – Visų Šventųjų dienos. Šios nuolaidos galios iki metų pabaigos.
Tačiau toks Vyriausybės skatinimas vairuotojus persėsti iš automobilių į viešąjį transportą lietuvių per daug nedžiugina, mat sumažinti mokesčių pabrangusiam dyzelinui ir benzinui Vyriausybė nesirengia:
„Kur su traukiniu važiuoti? Į darbą nenuvažiuosi.“
„Pigiausia arkliu tikriausiai, kur aš gyvenu, autobusas nevažinėja.“
„Aš kaime gyvenu, iš kur ten traukinys važiuos, krečia cirkus ir viskas.“
„Reikia kitokių priemonių, ir autobusai nuimti, problemų daug, vien tuo neišspręsi.“
„Kas dažnai važiuoja autobusais, tiems geras dalykas.“
Mažinti mokesčius kurui – per brangu
Valdantieji aiškina pasirinkę pigesnę biudžetui priemonę – nuolaidas viešojo transporto bilietams, o ne degalams, mat kompensacijoms iki metų pabaigos už bilietų nuolaidas vežėjams tikisi iš biudžeto sumokėti 6 mln. eurų, o dyzelino mokesčius sumažinus bent 10 ct už litrą, kiekvieną mėnesį reikėtų atseikėti po 20 mln. eurų.
„Tas ir stabdo, vieno mėnesio būtų apie 20 mln. eurų. Žinant, kad biudžetas braška, nelabai galime“, – aiškina Seimo komiteto pirmininkas, socialdemokratas Algirdas Sysas.
Ekonomistas Nerijus Mačiulis tokį valdančiųjų sprendimą pateisina, tačiau opozicijos atstovai jį vertina tik kaip formalumą, siekiant parodyti, kad bent kažkaip valdantieji reaguoja į sukilusias degalų kainas.
„Kuro kainos nesustabdė gyventojų noro vartoti ir galimybių, nesukūrė neigiamų šalutinių efektų. Iniciatyvos didinti viešojo transporto prieinamumą ir kokybę sveikintinos. Kitose srityse nėra valstybės išteklių ir poreikio kažką keisti“, – sako ekonomistas N. Mačiulis.
„Sprendimai iš serijos, kad reikia kažką daryti, užsidėti pliuselį, kad kažkas padaryta. Ar tai duos efektą?“ – svarsto Seimo narys Mindaugas Lingė.
PVM šilumai mažinti neketina
Šiemet pabrango ne tik degalai, malkos ir centralizuotas šildymas, vidutiniškai brangesni trečdaliu negu prieš metus. Prasidėjus šildymo sezonui, panevėžiečiai senjorai svarsto, kaip šiemet teks taupyti ir susimokėti už šilumą:
„Kaip gyventi? Vyras 300 eurų negauna, aš irgi virš 300 eurų tik. Sunku pragyventi.“
„Neišlaidausi nuėjus į parduotuvę, nežinia dar, kada pajungs.“
„Turim kaimą, daržoves užsiauginam, kažkiek susitaupo.“
Štai konservatorius Arvydas Anušauskas siūlo bent dešimtadaliu atpiginti centralizuotai tiekiamą šilumą – vėl taikyti PVM lengvatą – ir žada, kad dėl to biudžetas per metus netektų apie 60 mln. eurų.
„Tai nėra baisios kažkokios sumos, priklauso ir kiek kiltų kainos“, – sako konservatorius A. Anušauskas.
Tačiau valdantieji ir PVM šilumai mažinti nesirengia ir ketina padėti tik sunkiausiai besiverčiantiems kompensacijomis, tikindami, kad tokia parama bus skirta būtent tiems, kam jos labiausiai reikia.
„Prognozuojame, kad ši priemonė bus prieinama 190 tūkst. žmonių, kainuos daugiau, 90 mln. eurų, bet bus tikslinga, taikli, labiausiai efektyvi“, – tikina energetikos ministras Lukas Savickas.
Ramina senjorus – pensijos didės
O ministrė I. Ruginienė mėgina raminti senjorus, kad jau nuo sausio už šildymą susimokėti bus lengviau, mat dešimtadaliu suplanavo padidinti pensijas.
„Suvesim visus skaičius, šiai dienai konstruojame, kad vidutiniškai pensijos turėtų augti šiek tiek daugiau nei 10 proc.“, – tikino I. Ruginienė.
Pensijoms didinti valdantieji kitąmet gali panaudoti ir dalį „Sodros“ rezervo perviršio, šimtus milijonų eurų iš biudžeto skirti nemokamam moksleivių maitinimui.
Sunerimę dėl valdančiųjų dosnių pažadų pamaloninti lietuvius rinkiminiais metais iš jau ir taip praskolinto valstybės biudžeto, atsikvošėti į Seimą atvyko raginti Valstybės kontrolierė ir ekonomistas N. Mačiulis.
„Mes matome labai daug išlaidų politikos dalyje, daug kalbama apie išlaidas, bet mažai apie pajamas“, – sako Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
„Sparčiai auga skolos aptarnavimo išlaidos, prieš 5 metus reikėjo biudžete 250 mln. eurų palūkanoms mokėti, šiemet virš 1 mlrd. eurų, už kelių metų suma pasieks 2 mlrd. eurų“, – baiminasi N. Mačiulis.
Ekonomistas, be kita ko, ragina valdančiuosius optimizuoti valdininkiją ir viešąjį sektorių, taupyti viešuosiuose pirkimuose, o valstybės kontrolierė siūlo mažinti ir įvairiausias mokesčių lengvatas.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Tekstą naujienų portalui tv3.lt pritaikė praktikantė Aira Švagždytė.
