Estija dabar lenkia tik Bulgariją ir Rumuniją. Baltijos valstybių sąraše estai atsidūrė dugne, nepaisant kultivuojamos nuomonės, kad estai visai atžvilgiais pranašesni už savo pietinius kaimynus. Iš tiesų, vidutinis estas gali vartoti vos 59 proc. bendro ES vidurkio, o latvis – 61 proc., o lietuviai – 74 proc. Latvija gyvena šiek tiek geriau už mus, o Lietuva daug geriau, teigiama estų dienraštyje. Jau nekalbant apie Lenkiją, Vengriją ir Čekiją, su kuriomis estai iki šiol mėgdavo lygintis.
Dabartinė situacija – be jokios abejonės, skausmingas smūgis mūsų nacionaliniam išdidumui ir tuo pačiu tai politikų siekių išvesti Estiją į turtingiausių Europos šalių penketuką įvertinimas. Kokia nauda iš to, kad mes esame subalansuotos biudžetinės politikos pavyzdys visai Europai, jeigu niekaip neatsispindi žmonių pragyvenimo lygyje, nors vidutinis atlyginimas ir toliau auga, klausia straipsnio autoriai.
Dauguma estų suvokia silpną jų perkamąją galią ir nereikia būti žiniuoniu, kad įvertintum, kodėl mes už savo pinigus galime nusipirkti tiek mažai. Žiemą mūsų pinigines tuština sąskaitos už šildymą, o brangus maistas, kuras, drabužiai, elektra – ištisus metus. Europoje Estija pirmauja tik pagal infliacijos lygį.
Eurostato duomenys leidžia įvertinti valdžios veiklą ir tolimesnį Estijos vystymosi kelią. Kadangi ankstesnė statistika atspindėjo tik mūsų laimėjimus ir teisingus sprendimus, tai mes turime užduoti sau klausimą: kokie neteisingi sprendimai buvo priimti, ar kokie teisingi nebuvo priimti? Bejausmiai skaičiai rodo, kad ekonomikos nepajudinsi vien tik panegirika ir atsainiu elgesiu su kaimynais. Vien euras netapo stebuklingu vaistu, galinčiu pagydyti ekonomiką. Ir jeigu nebūtų ES paramos pinigų, situacija būtų apverktina, rašoma straipsnyje.
Mes suprantame: skandalų purtoma Reformų partija priversta užsiimti savo įvaizdžiu. Akivaizdūs Eurostato skaičiai rodo, kad dabartinė valdžia neturi nei laiko, nei jėgų užsiimti valstybės poreikiais, rašoma „Ohtuleht“.
