Didžioji dalis gyventojų nė nesuvokia prie kokios svarbios veiklos prisideda

Pataisyti, perdirbti, panaudoti darkart. Tai pagrindiniai žiedinės ekonomikos principai. Nors Lietuvoje apie žiedinę ekonomiką kalbama retokai, tačiau kasdien mažų mažiausiai dešimtys tūkstančių šalies gyventojų naudojasi jos principais ir, patys to nežinodami, taip kaskart prisideda prie švaresnio ir saugesnio pasaulio kūrimo.

40

444 kg – tiek buitinių atliekų 2016 m. sugeneruodavo vienas Lietuvos gyventojas. Dar visai neseniai – 2005-aisias – šis rodiklis siekė 387 kg. Lietuvos ekonomika auga, kasmet daugiau vartojame, kasmet daugiau ir išmetame. Auga ne tik buitinių, bet ir kitų atliekų kiekiai.

Kai išmesti pigiau nei remontuoti

Gyventi su vis augančiais sąvartynais – ne išeitis. Europos parlamentas (EP) šį mėnesį nustatė griežtus atliekų perdirbimo ir sąvartynų mažinimo tikslus – taip siekiama artėti prie žiedinės ekonomikos.

(40 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Pasižvalgykite: štai, kur nukeliauja tara iš taromatų

Žiedinė ekonomika siekia pakeisti pasenusį linijinį pagaminau-suvartojau-išmečiau principą. Norima, kad pagamintas daiktas tarnautų kuo ilgiau, o vėliau jį dar galima būtų lengvai pataisyti, ar, išardžius atskiras į dalis, panaudoti kitų daiktų gamybai“, – sako VšĮ „Žiedinė ekonomika“ steigėjas Domantas Tracevičius.

Anot jo, dabar dažnai atsiduriame situacijoje, kuomet net menkas gedimas daiktą padaro netinkamą, o panorus jį suremontuoti paaiškėja, kad pigiau įsigyti naują. Tokia situacija turi keistis.

„Geriausi tokie žiedinės ekonomikos sprendimai, kurie leidžia verslui naudą gamtai ir žmonėms suderinti su pelnu. Kitais atvejais valstybės mažina apmokestinimą, tarkime, taisymo paslaugoms, ar rengia „žaliuosius pirkimus“ – pavyzdžiui, Olandijos kariuomenės konkurse papildomų balų gavo siūlymai, kuriuose numatytos medžiagos iš perdirbtos tekstilės“, – pasakoja D. Tracevičius.

Užstato sistema – sėkmingiausias žiedinės ekonomikos pavyzdys

Pašnekovo teigimu, svarbu ne tik perdirbti medžiagas – reikia permąstyti patį jų dizainą – apie vėlesnį perdirbimą turi būti galvojama jau projektuojant daiktą. Geras to pavyzdys – užstato sistema, kuri surenka stiklines, plastikines bei skardines pakuotes – vėliau jos visos perdirbamos.

REKLAMA

Lietuvoje veikianti užstato sistema – vienas sėkmingiausių žiedinės ekonomikos pavyzdžių. Apklausos rodo, kad ja naudojasi 87 proc. šalies gyventojų – kiekvieną dieną į taromatus bei taros surinkimo punktus jie atneša vidutiniškai po 1,5 mln. pakuočių.

Vien per pirmus 3 šių metų mėnesius gyventojai atnešė 114 mln. plastikinių, stiklinių bei skardinių vienkartinių pakuočių. Jų bendras svoris – 4,6 mln. kg.

„Visos mūsų surenkamos pakuotės perdirbamos. Stiklas perlydomas čia pat – Panevėžio ir Kauno stiklo fabrikuose. Aliuminio skardinės keliauja į Vokietiją – jos ten virsta naujomis skardinėmis, o plastikas perdirbti gabenamas į Rumuniją“, – sako nepelno siekiančios VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) vadovas Gintaras Varnas.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų