Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Daugiau kaip pusei milijono lietuvių iš antrosios pensijų pakopos išsiėmus 3 mlrd. eurų ir šiame baldų salone Panevėžyje pirkėjų ateina daugiau. Žmonės jau nuo pavasario perka daugiau baldų ir brangesnius nei pernai.
„Elementariam butui būdavo 2 tūkst. sofa ir stalas, o dabar gali išleisti 4–5 tūkst. eurų“, – pasakojo baldų salono direktorė Gražina.
Atsiėmę iš antrosios pakopos apie 3 mlrd. eurų, lietuviai dalį jų jau išleido.
„Susitvarkiau dantis“, – šypsojosi moteris.
„Mašiną nusipirkau, normalią“, – džiaugėsi vyras.
„Kompiuterį pirkau“, – pridūrė gyventojas.
Praėjus pirmajam pirkimo bumui balandį ir gegužę, anot baldų pardavėjos, dabar į saloną vėl ateina daugiau klientų, kurie dar tik renkasi prekes, o planuoja pirkti kitą mėnesį, sulaukę pinigų iš antrosios pensijų pakopos antrojo pasitraukimo etapo.
„Vyksta periodas vaikščiojimo, žiūrėjimo, rinkimosi, viena banga praėjo, dabar antra banga“, – aiškino Gražina.
Visgi lietuviai planuoja ne tik naujus pirkinius, bet ir investicijas.
„Manau, investuoti, tikrai neišleisti“, – sakė moteris.
„Banke laikau, atsiėmiau, gal investuosiu, gal į trečią eisiu toliau“, – svarstė gyventoja.
„Jie bus labai reikalingi, lengva išleisti, ateitis greitai ateis, reikia prasmingai panaudoti“, – kalbėjo moteris.
Duomenų agentūra praneša, kad šiemet, sulaukę sąskaitose antrosios pensijų pakopos pinigų, lietuviai mažmeninės prekybos įmonėse išleido 7 proc. daugiau negu pernai tą patį laikotarpį. Internetinėse parduotuvėse – išleido 24 proc. daugiau pinigų, dešimtadaliu daugiau prisipirko statybinių prekių, baldų, kompiuterių ir telefonų, farmacijos ir kosmetikos prekių, rūbų.
„Labai aiškiai matosi vartojimo rodikliuose pensijų reformos poveikis, segmentai su dviženkliu augimu“, – kalbėjo „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
„Antros pakopos atsiimti pinigai yra pagrindinė priežastis, kodėl pokytis dviženklis, ypač ne maisto prekių pardavimai, išleisti pinigai vartojimui, čia didžiausias pokytis“, – sakė „SEB“ ekonomistas Tadas Povilauskas.
Ar dėl kainų augimo kalti patys pirkėjai?
Lietuvių sąskaitas ir pinigines papildžius tūkstančiams papildomų eurų, verslininkai naudojasi proga kilstelėti prekių ir paslaugų kainas. Metinė infliacija birželį jau pasiekė 5,5 proc., ir yra antra visoje Euro zonoje po Bulgarijos, tiesa, ekonomistai dėl augančių kainų labiausiai kaltina ne prekybininkų godumą, o dėl karo Irane pabrangusius degalus, dujas ir valdančiųjų dešimtadaliu padidintą minimalią algą.
„Nedidelis antros pakopos nuopelnas. Esminės įtakos energetika, kuro kainos, MMA. Infliacija dominuoja paslaugų segmentuose, kur pakilo MMA, pusė jos augimo persikelia į paslaugų infliaciją“, – tikino A. Izgorodinas.
Pirmąjį šių metų ketvirtį suskubo pasinaudoti atsivėrusia proga pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos dvigubai daugiau lietuvių nei prognozavo Lietuvos bankas – daugiau nei pusė milijono. Tačiau antrąjį ketvirtį ekonomistai prognozuoja jau mažesnę pasitrauksiančiųjų bangą nei buvo pirmoji.
„Dauguma žmonių pasitraukė per 1 bangą, sekančios bangelės bus mažos, bet kažkiek žmonių savo pinigus išsiims“, – minėjo A. Izgorodinas.
„Pinigų bus mažiau, mažmenininkams labai kažko tikėtis neverta, bet potencialo žmonėms, kurie neinvestuoja, gal pardavėjai sugebės įtikinti kažką nusipirkti“, – kalbėjo T. Povilauskas.
Antrąjį ketvirtį pasitraukti iš antrosios pakopos nusprendę lietuviai savo sąskaitose pinigus, anot fondų valdytojų, turėtų gauti antrąją liepos savaitę.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
