Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
„Įvyko sukčiavimo atvejis. Iš įmonės banko sąskaitos apgaulės būdu buvo pervestos lėšos į trečiųjų asmenų sąskaitas“, – teigia „Kauno energijos“ atstovas Šarūnas Bulota.
Aiškėja, kad įmonės sąskaitą kaip reikiant ištuštino buhalterė. Tiesa, įspūdingą sumą pasiėmė ne sau. Pasak prokurorų, moteris pasimovė ant sukčių kabliuko, apsimetėliai finansiniai konsultantai ją įtikino investuoti didžiules sumas į kriptovaliutą.
Investavo į kriptovaliutas
„Pagal „Kauno energijos“ pareiškimą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo elektroninėj erdvėje. Iš įmonės sąskaitos buvo pervesti pinigai tariamai investuojant į kriptovaliutas“, – pasakoja baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyr. prokuroras Laimonas Petreikis.
Moteris ir patikėjo, kad neva investuoja ir gaus pelną. Per šešis kartus pervedė daugiau kaip 312 tūkstančių eurų. Pinigai plaukė į fizinių Lietuvos ir užsienio – Lenkijos bei Nyderlandų piliečių banko sąskaitas.
„Kauno energijos“ atstovas tikina, supratus, kad pinigai iškeliavo sukčiams, skubiai buvo imtasi priemonių. Dalį lėšų, kurios nugulė sąskaitose Lietuvoje, pavyko atgauti.
„Gruodžio 31-ai dienai buvo nesugrąžinti 179 tūkstančiai eurų“, – sako „Kauno energijos“ atstovas Šarūnas Bulota“.
Kodėl darbuotoja su įmonės lėšomis elgėsi lyg su savomis, galbūt paaiškės tyrimo metu.
Paslaugoms įtakos neturės
Kauno savivaldybė situaciją žino ir ramina gyventojus, kad šie pasekmių nepajus.
„Gyventojus galime nuraminti ir užtikrinti, kad šis nelemtas incidentas neturės įtakos ir jokios reikšmės „Kauno energijos“ teikiamoms paslaugoms ir kauniečių gaunamoms sąskaitoms už jas“, – tikina Kauno vicemeras Tomas Jarusevičius.
Pasak policijos pareigūnų, pernai sukčių aukomis vien Kauno apskrityje tapo keliolika gyventojų ir 8 įmonės – jos prarado nuo 30 tūkstančių iki 300 tūkstančių eurų. Pareigūnai primena įmonėms stiprinti apsaugą.
„Kiekvieną kartą, kai daromas didesnis sandoris, kad tai negultų ant vieno asmens, nes vis dar pasitaiko atvejų, kai vienas asmuo turi įgaliojimus ir priima sprendimus iki tam tikros sumos, yra vienas dalykas. Kitas – autentifikacija iš vadovo lygmens“, – sako nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos viršininkas Aleksej Gubenko.
Skaičiuojama, kad pernai Lietuvoje sukčiai iš žmonių ir įmonių išviliojo daugiau kaip 12 milijonų eurų, iš kurių nukentėjusiems pavyko sugrąžinti tik dalį – 900 tūkstančių.
Daugiau sužinokite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
