Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Apie vidurnaktį prie pastatų komplekso Miunchene privažiavo automobilis. Nežinomi asmenys iš jo išmetė du padegamuosius užtaisus ir nudūmė. Tai ne atsitiktinė vieta – čia įsikūrusios gynybos pramonės kompanijos.
„Tai gali būti politinė ataka“
Gaisro galimai pavyko išvengti todėl, kad pro šalį tuo metu ėjo žmogus, kuris viską pamatė ir iš karto pranešė policijai.
„Liudininkas sureagavo greitai, jis įsidėmėjo automobilį ir aiškiai nupasakojo informaciją. Miuncheno policija atvyko greitai ir užgesino vieną iš padegamųjų užtaisų. Vykdant didelę paiešką, automobilis buvo aptiktas degalinėje. Ten buvo ir du individai, jie buvo areštuoti. Tai 28-erių moteris ir 38-erių vyras, abu Bulgarijos piliečiai“, – sakė Bavarijos kriminalinės policijos atstovas Ludwigas Waldingeris.
Įtariamuosius Vokietijos policija sugavo degalinėje, vos už penkių minučių kelio nuo atakos vietos.
„Turint omenyje, kad pastate įsikūrusios kelios gynybos kompanijos, reikia manyti, kad šiuo metu kalbame apie politinį motyvą. Tai gali būti politinė ataka“, – sakė L. Waldingeris.
Išpuolis įvyko ne atsitiktiniu metu – netrukus po to, kai Berlynas oficialiai apkaltino Maskvą hibridine ataka Leipcigo oro uoste prieš mėnesį. Anksti ryte vokiečio kamera užfiksavo neįprastus blyksnius Bergheimo pakraštyje, o netrukus pasigirdo sprogimai.
Po oficialių Berlyno kaltinimų pranešimai apie išpuolius pasipylė kaip iš gausybės rago.
Dar vakar Vokietija skelbė apie sabotažą prie elektros pastočių dviejose žemėse ir apie sprogimą geležinkelio stotyje. Ar visa tai, kas pastarosiomis dienomis vyksta Vokietijoje, yra Maskvos pykčio išraiška, kol kas neaišku.
Aiškėja detalės apie įtariamuosius
Tačiau apie rusišką dronų provokaciją Leipcige aiškėja vis daugiau detalių. Vienas iš įtariamųjų – Rusijos pilietis iš Baltarusijos – anot vokiečių žiniasklaidos, galimai susijęs su Lietuva. Oro uoste rasti jo DNR pėdsakai galimai sutampa su Lietuvoje nagrinėjamoje padegamųjų siuntų byloje aptiktais pėdsakais.
Įtariamąjį, kaip manoma, pavyko identifikuoti pagal DNR pėdsakus, aptiktus ant drono, sprogmenų ir ant medžio pritvirtintos antenos. Teigiama, kad į Šengeno erdvę jis galėjo patekti su Minske išduota Italijos turistine viza.
Antrasis įtariamasis – Latvijoje gyvenantis Rusijos pilietis – esą buvo visos operacijos koordinatorius ir iš Vokietijos išvyko likus dviem dienoms iki dronų atakos.
„Duomenys rodo, kad šie asmenys vykdė Rusijos tarnybų užsakymą“, – pasakojo Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas.
Oficialiai į Berlyno kaltinimus ir sankcijas Maskva atsako formaliu protestu, kurį perdavė Vokietijos reikalų patikėtiniui Maskvoje. Kartu Rusija grasina uždaryti Vokietijos Goethe instituto padalinius.
„Čia yra skyriai Goethe instituto – ir Maskvoje, ir Peterburge, ir Jekaterinburge. Žinoma, jie bus uždaryti po to, kai mūsų kultūros centrą išvijo“, – tikino Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
Kol S. Lavrovas lieja apmaudą dėl Rusijos namais vadinamos Kremliaus agentūros uždarymo Berlyne, kur kas didesnį nerimą Maskvai, panašu, kelia Wolodymyro Zelenskio anonsuotas Rusijos oro erdvės uždarymas dronais. V. Putinas dėl to jau ėmė svaidytis grasinimais Vakarams.
Po oficialių Kyjivo perspėjimų dėl pavojų Rusijos oro erdvėje Maskvos oro uostuose dėl neaiškių priežasčių jau buvo atšaukti dešimtys ir vėlavo šimtai skrydžių.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
