Kas ta Europa dabar-priviso muslimu, negru, pideru. Ir visi kelia galvas, reikalauja teisiu... Apie rusus (kuriuos siaip priskirciau azijai) isvis nesneku-nustojo vystytis 1914 ir stumia ta pacia dura jau 90 metu... Koks bebutu tas Hitleris, bet nemanau, kad Europa butu blogesne vieta gyvent nei dabar, jai jam biski daugiau butu pasiseke.

Idomus palyginimas, turintis racionalaus grudo, juoba dar pridedant versija, jog Hitleris sekmingai is Barselonos su argentinietiskais dokumentais atsirado Pietu Amerikoje, tai is viso butu nauja istorija.

Objektyviai vertinant, lietuvių ūkininkams patys ramiausi XX amžiaus 5-ojo dešimtmečio metai buvo 1941-1944-ieji. Vokiečių karinei valdžiai mūsų ūkininkai nerūpėjo, vagis ir raudonuosius diversantus gaudė savi policininkai.Žudynės, tremtys, "buožių" turto konfiskacijos į Lietuvos kaimą buvo atneštos ant ruskių kareivių durtuvų.

Daugeliui šio straipsnio komentatorių smegenyse kabo rusiški voratinkliai. Lietuviakalbiams sunku atsikratyti sovietų mokytojų liniuotėmis per delnus įkaltos nuostatos, kad ruskių kareivis - "legendinis didvyris" iš samarietiškos "Gelbėjimo armijos" ("Salvation army"). Nors iš tiesų raudonarmietis buvo paprasčiausias marodierius ir gašlus vokiečių bei lietuvininkių moterų prievartautojas. Net vyriausiasis raudonosios armijos propagandistas Ilja Erenburgas, raginęs paversti Vokietiją "išdeginta žeme", pripažino, kad "militariškai įsiveržimas į Vokietiją buvo parengtas gerai, bet politiniai mūsų kariuomenės veiksmai - kritikuotini". Siautėdami Vokietijoje, ruskių kareiviai žudydavo ir degindavo net labiau nei jiems būdavo įsakyta. I.Erenburgas pateikia pavyzdį - raudonarmietis išdaužo vokišką pavyzdinę vaistinę, sutrypia brangiausius vaistus ir dar imasi peiliu pjaustyti odinę nušauto vaistininko sofą. Nepatenkintas raudonosios armijos politinis vadovas sako: "Kam gadini brangų daiktą?! Juk sofą būtumę išvežę į tėvynę ir ja galėtų džiaugtis tavo žmona". Raudonarmietis atkerta: "Tavo žmona gal ir gaus šią sofą, bet manoji tai tikrai ne". Ir toliau pjaustė baldą.

Štai tokia V.Putino giminaičių moralė. Ir baisu pagalvoti, kas būtų atsitikę su Europa, jeigu šitie "išvaduotojai" 1945 m. būtų nusigavę iki Prancūzijos ar Ispanijos, pasiekę Lamanšo sąsiaurį...

Balsas su Ūkininko patarėjų galėtų įsteigti bendrą rubriką "Hitlerio atlaidai". Rubrikos tikslas būtų spėlioti ką darytų Hitleris vienoje ar kitoje šiuolaikinėje situacijoje.
Kitas įsimenantis tokios rubrikos pavadinimas galėtų būti "Barbarosa šiandien".

Nu ir puliniu pritvines imbiciliskas straipsnis. Jokiu argumentu gilesnes analizes tik dirbtiniai pritempimai prie kazkokio nesveiko fantasmagorisko kliedesio...

Autorius taikliai atkreipė dėmesį, kad Hitlerio "Europos Sąjungoje" beveik visos šalys buvo formaliai nepriklausomos. Dar reikėtų pridurti, kad Hitlerio "Europos Sąjungoje" susikūrė ir dvi naujos valstybės - Slovakija ir Kroatija. Tad reikėtų keisti supelijusią, Maskvos sugalvotą teoriją, kad po Hitlerio pergalės būtų atėjusi pasaulio pabaiga.

Kas būtų, jei bobutė turėtų kiaušus?

Beje, už fašizmo propagandą taikomas BK straipsnis?

Is kur tokie "pylypai" kaip Aleksandravicius islenda.

Istorija, gerbiama publika, nenagrinejama tokiu aspektu "KAS BUTU JEI".Istorija yra gan grieztas mokslas, nagrinejantis aspektu "BUVO" ir tik faktine medziaga t.y. dokumentus, foto, kino medziaga.Kad BUVOME(?) pakliuve tarp girnapusiu, tai TAIP.Ir kad istrukome(?), tai TAIP. Istorijos mokomes tam, kad ji nesikartotu.Dazniausiai istorija yra liudna.
O autoriui siulau rukyti silpnesne "zolyte", nes visas sio straipsnio pasiekimas yra "fleimas" komentaruose.Liudna..