Dviejų dienų vizito metu U. von der Leyen siųs žinią, kad ši Danijos autonominė teritorija priklauso Europai, o ne JAV.
Į jos darbotvarkę įtrauktas pasiplaukiojimas laivu tarp ledkalnių, susitikimai su aukštais Grenlandijos ir Danijos pareigūnais bei bendro Grenlandijos ir Europos Sąjungos (ES) pareiškimo pasirašymas.
„Mes esame šeima“, – atvykusi į salos sostinę Nūką, kur ją pasitiko Grenlandijos ministras pirmininkas Jensas-Frederikas Nielsenas ir Danijos premjerė Mette Frederiksen, pareiškė U. von der Leyen.
D. Trumpas anksčiau šiais metais primygtinai tvirtino, kad Vašingtonas turi kontroliuoti Grenlandiją dėl nacionalinio saugumo, tačiau galiausiai atmetė aneksiją jėga.
Nuo to laiko Danijos, Grenlandijos ir JAV darbo grupė reguliariai susitinka, kad rastų būdą, kaip bendradarbiauti ateityje.
Nuskambėjus D. Trumpo grasinimams, Europos šalys parėmė Daniją ir Grenlandiją, o sausio mėnesį U. von der Leyen pažadėjo didžiules ES investicijas Grenlandijoje, siekiant sustiprinti saugumą Arktyje.
Briuselis pasiūlė kitame bloko 2028–2034 m. biudžete padvigubinti tiesioginę ES paramą Grenlandijai iki 530 mln. eurų.
Pasak „Financial Times“, U. von der Leyen per savo vizitą sekmadienį ir pirmadienį turėtų pasiūlyti papildomą 200 mln. eurų paramą.
„Europa tesi pažadus“, – sakė ji.
„Plečiame mūsų bendradarbiavimą į naujas sritis – nuo geresnio, greitesnio ryšio ir švarios energijos iki svarbiausių žaliavų“, – tvirtino ji.
Jos vizitas sutampa su NATO karinių pratybų „Arctic Shield“, kuriose dalyvaus kariai iš 10 šalių, pradžia.
Kvebeko universiteto geopolitikos tyrėja Mikaa Blugeon-Mered pavadino laiko pasirinkimą „ne visai nereikšmingu sutapimu“.
D. Trumpo administracija ne kartą kaltino Daniją Grenlandijos ir Arkties saugumo nepaisymu.
Nuo to laiko Kopenhaga vėl investavo į šį regioną, kaip ir NATO, kuri metų pradžioje pradėjo misiją „Arctic Sentry“.
„Grenlandija tampa vis svarbesnė ES kaip vartai į Arktį ir dėl savo geopolitinės padėties, svarbiausių žaliavų ir vaidmens Arkties saugumo srityje“, – naujienų agentūrai AFP prieš vizitą teigė Karališkojo Danijos gynybos koledžo tyrėjas Marcas Jacobsenas.
„Atvirukai“ iš Trumpo
Siunčiama žinia yra dar svarbesnė, nes JAV išlaiko spaudimą Grenlandijai, nors D. Trumpas nuo gegužės mėnesį įvykusio jo specialiojo pasiuntinio Jeffo Landry vizito pasisako ne taip garsiai.
„Kiekvieną mėnesį iš Trumpo ar jam artimų žmonių gauname „atvirukus“ apie Grenlandiją, rodančius, kad jie nepamiršo“, – pažymėjo M. Blugeon-Mered.
Viename iš tokių paveiksliukų, kurį D. Trumpas gegužę paskelbė savo platformoje „Truth Social“, jis žvelgia į šią salą, o pavadinimas skelbia: „Sveika, Grenlandija!“
Rugpjūtį žiniasklaidos pranešimai apie amerikiečių naftos įmonės parengiamuosius darbus atokiame Rytų Grenlandijos regione vėl pakurstė susirūpinimą saloje.
Šis projektas, kuriam vadovauja Teksase įsikūrusi bendrovė, turinti licencijas, išduotas prieš 2021 m. paskelbtą naftos ir dujų žvalgymo ir gavybos moratoriumą, sukėlė nerimą vietos gyventojams ir valdžios institucijoms.
Institucijos dar nedavė įmonei leidimo vykdyti žvalgomąjį gręžimą, motyvuodamos procedūrinėmis priežastimis.
Grenlandija, kurioje gyvena 57 tūkst. žmonių, taip pat susiduria su sunkumais vystydama savo kasybos pramonę, kuri galėtų padėti jai finansuoti savo nepriklausomybę nuo Danijos.
Tačiau Grenlandijos geologinio potencialo virsmas realybe pasirodė esąs sudėtingesnis nei tikėtasi.
Daugiau nei 60 bendrovių turi apie 135 kasybos leidimus, tačiau šiuo metu veikia tik dvi kasyklos.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
