Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Holokaustas Lietuvoje
Čia, Lietuvoje, hitlerininkai pradėjo įgyvendinti " galutinį žydų klausimo sprendimą" , kaip jie eufemistiškai vadino visišką žydų sunaikinimą. Pradėta nuo šlykščiausios antižydiškos propagandos, kaltinant žydus visomis Vokietijos reicho, viso pasaulio, taip pat lietuvių tautos bėdomis; sutapatinant žydus ir komunizmą, buvo teigiama, kad likviduoti komunizmą galima tik sunaikinant žydus. Žydų tautybės žmonėms įvesti žeminantys apribojimai, siekiant eliminuoti juos iš visuomenės; žydams uždrausta būti viešose vietose, naudotis visuomeniniu transportu, vaikščioti šaligatviais, įvestas privalomas skiriamasis ženklas - Dovydo žvaigždė - ir kt. Tuo siekta pažeminti žydų orumą, palaužti jų gebėjimą priešintis, kita vertus, " pagrįsti" nusistatymą žudyti žydus. Jau pirmosiomis hitlerinės okupacijos dienomis įvykdyti pasibaisėtini pogromai - birželio 25-26 d. Vilijampolėje žiauriai nužudyta apie 1000 žmonių. Per keletą mėnesių sunaikinta didesnė dalis Lietuvos žydų, likusieji suvaryti į Vilniaus, Kauno ir Šiaulių getus. Nežmoniškomis, sunkiai įsivaizduojamomis sąlygomis žydai parodė neregėtą tautinį atsparumą. Getuose imtasi kultūrinės švietėjiškos veiklos. Prie seniūnų tarybų sudaryti padaliniai, rūpinęsi kultūriniu gyvenimu; Kauno gete šiam padaliniui vadovavo N. Šapira. Getuose veikė bibliotekos, Vilniaus gete bibliotekai vadovavo žinomas kultūrininkas Hermanas Krukas, karo pradžioje pabėgęs iš Varšuvos į Vilnių; jis rašė dienoraštį fiksuodamas svarbesnius įvykius ir dažnai vadinamas Vilniaus geto metraštininku. Buvo organizuojamos paskaitos literatūros, kultūros, filosofijos, gamtos mokslų temomis, rengiamos dailės parodos, literatūros konkursai, koncertai, disputai. Įkurtos mokyklos; Vilniaus gete mokėsi iš esmės visi likę gyvi vaikai; čia veikė ir ješiva. Vilniaus gete įsikūrė teatras; jame vaidinami - mirties akivaizdoje! - pasaulio ir žydų klasikų kūrinai, organizuojami koncertai. Teatras veikė tol, kol visi aktoriai buvo išvežti į Panerius ir sušaudyti. Kultūros švietimo veikla palaikė žmonių nuotaiką, neleido hitlerininkams nužmoginti geto kalinių. Kai kurie mokslininkai getuose tęsė net mokslinę veiklą; dr. Nachmanas Šapira Kauno gete parašė pedagoginę studiją, kaip pripratinti geto vaikus prie minties apie neišvengiamą žūtį. Kultūrinė veikla nebuvo vienintelė pasipriešinimo forma. Getuose susikūrė ir ginkluotos organizacijos, Vilniaus gete bandyta organizuoti sukilimą. Geto kovotojams padėjo antifašistai už geto ribų, su jais užmegzti glaudūs ryšiai. Nepaprastai reikšminga buvo kilnių lietuvių, lenkų, rusų žmonių, kaip gydytojų Petro Baublio, Elenos Kutorgienės, kunigo Broniaus Paukščio ir daugelio kitų pastangos gelbėti žydus, pirmiausia vaikus. Taip išgelbėta apie tūkstantis būsimų žydų kultūros vartotojų ir kūrėjų.
Čia, Lietuvoje, hitlerininkai pradėjo įgyvendinti " galutinį žydų klausimo sprendimą" , kaip jie eufemistiškai vadino visišką žydų sunaikinimą. Pradėta nuo šlykščiausios antižydiškos propagandos, kaltinant žydus visomis Vokietijos reicho, viso pasaulio, taip pat lietuvių tautos bėdomis; sutapatinant žydus ir komunizmą, buvo teigiama, kad likviduoti komunizmą galima tik sunaikinant žydus. Žydų tautybės žmonėms įvesti žeminantys apribojimai, siekiant eliminuoti juos iš visuomenės; žydams uždrausta būti viešose vietose, naudotis visuomeniniu transportu, vaikščioti šaligatviais, įvestas privalomas skiriamasis ženklas - Dovydo žvaigždė - ir kt. Tuo siekta pažeminti žydų orumą, palaužti jų gebėjimą priešintis, kita vertus, " pagrįsti" nusistatymą žudyti žydus. Jau pirmosiomis hitlerinės okupacijos dienomis įvykdyti pasibaisėtini pogromai - birželio 25-26 d. Vilijampolėje žiauriai nužudyta apie 1000 žmonių. Per keletą mėnesių sunaikinta didesnė dalis Lietuvos žydų, likusieji suvaryti į Vilniaus, Kauno ir Šiaulių getus. Nežmoniškomis, sunkiai įsivaizduojamomis sąlygomis žydai parodė neregėtą tautinį atsparumą. Getuose imtasi kultūrinės švietėjiškos veiklos. Prie seniūnų tarybų sudaryti padaliniai, rūpinęsi kultūriniu gyvenimu; Kauno gete šiam padaliniui vadovavo N. Šapira. Getuose veikė bibliotekos, Vilniaus gete bibliotekai vadovavo žinomas kultūrininkas Hermanas Krukas, karo pradžioje pabėgęs iš Varšuvos į Vilnių; jis rašė dienoraštį fiksuodamas svarbesnius įvykius ir dažnai vadinamas Vilniaus geto metraštininku. Buvo organizuojamos paskaitos literatūros, kultūros, filosofijos, gamtos mokslų temomis, rengiamos dailės parodos, literatūros konkursai, koncertai, disputai. Įkurtos mokyklos; Vilniaus gete mokėsi iš esmės visi likę gyvi vaikai; čia veikė ir ješiva. Vilniaus gete įsikūrė teatras; jame vaidinami - mirties akivaizdoje! - pasaulio ir žydų klasikų kūrinai, organizuojami koncertai. Teatras veikė tol, kol visi aktoriai buvo išvežti į Panerius ir sušaudyti. Kultūros švietimo veikla palaikė žmonių nuotaiką, neleido hitlerininkams nužmoginti geto kalinių. Kai kurie mokslininkai getuose tęsė net mokslinę veiklą; dr. Nachmanas Šapira Kauno gete parašė pedagoginę studiją, kaip pripratinti geto vaikus prie minties apie neišvengiamą žūtį. Kultūrinė veikla nebuvo vienintelė pasipriešinimo forma. Getuose susikūrė ir ginkluotos organizacijos, Vilniaus gete bandyta organizuoti sukilimą. Geto kovotojams padėjo antifašistai už geto ribų, su jais užmegzti glaudūs ryšiai. Nepaprastai reikšminga buvo kilnių lietuvių, lenkų, rusų žmonių, kaip gydytojų Petro Baublio, Elenos Kutorgienės, kunigo Broniaus Paukščio ir daugelio kitų pastangos gelbėti žydus, pirmiausia vaikus. Taip išgelbėta apie tūkstantis būsimų žydų kultūros vartotojų ir kūrėjų.
Labiausiai nuskriausta tauta... pykina, vėl kažko užvalgiau...
Nuo kada "audience" - žiūrovai, publika (angl.) pasidarė "audiencija???!!!
Kokia gėda...
Kokia gėda...
kazkada mokykloi eidavom tvarkyti zydu kapus,bet tada nezinojom kad jie parazitai buvo.Dabar tikrai neiciau ta diena i mokykla jei reiketu taip daryti.
o gaila kad taip nebuvo.
jei koloborantas bendrarbiauja su okupacine valdzia, dziaugiasi kai ji izengia i miesta, aktyviai tremia vietinius gyventojus, tai ko stebetis kad paskui gauna su basliu per galva?
Beje kodel der spiegel neraso apie rasistines zydu valstybes vykdoma palestinieciu genocida ir vaiku skerdima? Apie sieki naciu pavyzdziu sukurti isskirtinai zydu valstybe, 'Jewish state'?
Beje kodel der spiegel neraso apie rasistines zydu valstybes vykdoma palestinieciu genocida ir vaiku skerdima? Apie sieki naciu pavyzdziu sukurti isskirtinai zydu valstybe, 'Jewish state'?
na cia apie tuos batus ir kelnes tai man rodos jie nusigrybavo.lietuviai tada zude zydus del to ,kad jie pagrinde koloboravo su sovietu valdzia .tokiu budu kersijo jiems uz nuzudytus ir issiustus i sibira tautiecius.
Gal pradzioj visus kolaborantus nuteiskime, vienoje ar kitoje puseje kariavusius, po to nepamirskime visu TSKP nariu :) Idomu, kiek cia liktu neteistu...
Kaip kitaip. Lietuviai gi ir karą sukėlė. Tegu vokietpalaikiai kartu su rusais Lietuvai už jų vykdytą terorą atsilygina. Tegu pakarksi tai vokiečiai sulauks iš neapsikentusių lietuvių ieškinių dėl padarytos žalos patirtos tremties, kalinimo lageriuose sibire, šmeišto. Jie buvo sąjunginikai su rusais. Kadangi, mano nuomone, dėl padarytos žalos yra solidariai atsakingos abi pusės tiek rusai tiek vokiečiai tai ieškinius galima pareėikšti bet kuriai pusei. O vėliau vokiečiai gali iš rusų išsieškoti regreso tvarka. Kai prasidės toks procesas labai greitai baigsis tokie straipsniai.
Didele dalis lietuviu tokie ir yra - prisiplakeliai: kai vokieciai okupave mus, tai su dainom zydus zudo, kai Rusija mus okupuoja, su transparantais pasitinka, po to, kaimynus/draugus/brolius i gyvuliu vagonus gruda ir sveikina tarybine Lietuva. O dabar tokie patys vaidina didziausius patriotus, Lietuvos myletojus. Gaila.
„Der Spiegel“: Rytų ir Vidurio Europa turi prisiimti dalį kaltės už Holokaustą