zudiku tauta rusai. net neprippazysta kad okumpantai buvo suskiai.

taip taip melo daugėja. Jei jau dabar rusai aiškina, kad mes patys savo noru įstojom į sovietų sąjungą, tai po kiek laiko gal ims aiškinti, kad tai mes juos okupavom:)

Manau, kad visą šia istorinę kampaniją užvirė žydai, reikalaudami iš visų šalių kompensacijų praėjus daugiau nei 50 m nuo holokausto. Jie reikalauja iš mūsų, tada mes iš rusų... o rusai, jei būtų gudrūs, pareikalautų kompensacijų iš žydų už revoliucijos metu patirtus nuostolius. Kad jie šito nedaro gali būti dkelios priežastys :

„Ar yra koks nors kelias iš šios aklavietės? – retoriškai klausia S. Wagstyl. – Taip, bet jis nėra lengvas. Vakarų Europoje II pasaulinis karas jau nebėra emocinio pobūdžio objektas, kadangi praėjo daug dešimtmečių diskutuojant apie jo kontroversiškumą. Priešingai Vakarų Europai, lenkai bei kitos Rytų Europos šalys tokius debatus pradėjo tik žlugus Sovietų Sąjungai, t.y. tik po 1989 m. Praėjo per mažai laiko, reikalingo didvyrių pagerbimui, paliekant nuošalyje tokius jautrius dalykus, kaip, pavyzdžiui, bendradarbiavimas holokauste. Bet pagaliau ir čia jaučiamas progresas ir, reikia tikėtis, kad su žodžio laisve bei atvirais archyvais jo bus dar daugiau.
Rusijoje situacija visiškai kitokia. Po atvirų 1990 m. diskusijų kilus sujudimui, sovietų valdžia uždraudė atvirus sovietų karo nusikaltimų aptarimus. Melo daugėja, ir geras to pavyzdys yra nesenas vieno oficialaus istoriko pasisakymas, kurio metu buvo neigiama 1940 m. Baltijos šalių okupacija, teigiant, jog jos į Sovietų Sąjungą įstojo savanoriškai.“
Straipsnio pabaigoje autorius išreiškia mintį, kad Rusijos lyderiai pagaliau turi surasti būdą, kaip suderinti pergalę prieš Vokietiją su tamsiąja 20 a. Rusijos istorijos puse.

Pagal „Stalin still looms large over eastern Europe“ („Financial Times“)

S. Wagstyl nuomone, Rusijos pozicija šiuo klausimu yra neteisinga. „Bet koks mėginimas pateisinti Molotovo-Ribbentropo paktą yra pateisinimas po jo sekusiems nuožmiems Stalino veiksmams, – rašo jis, – brutaliai Rytų Lenkijos ir Baltijos valstybių okupacijai, masinėms deportacijoms ir egzekucijoms, įskaitant ir 25 000 lenkų karininkų sušaudymą. Ar tai tokios būna diplomatinės taktikos? Kažin.“
Tačiau, S. Wagstyl teigimu, visų šių politinių kontroversijų esmė – fundamentali polemika dėl paties Stalino. Oficiali Rusijos nuomonė yra tokia: tai, kad Stalinas nugalėjo Hitlerį, kompensuoja visus jo nusikaltimus. „Toks požiūris yra labai svarbus Rusijos įvaizdžiui. Rusija pergalę prieš Vokietiją mato kaip savo didžiausią triumfą, nesvarbu, kad jis pasiektas baisia kaina. Putino valdantysis elitas išnaudoja šiuos sentimentus stiprindamas savo galią ir bet kokią stalinizmo kritiką vertina kaip Rusijos kritiką. Dauguma Rytų Europos šalių laikosi kitokios nuomonės. Jų manymu, Stalinas ne tik kad prisidėjo pradedant Antrąjį pasaulinį karą bei vykdė baisius nusikaltimus, bet vėliau sukūrė tironiją, kuri baigėsi tik 1989 m. Tos tironijos pasekmės jaučiamos dar ir šiandien.“

Stefan Wagstyl nuomone, karo pradžios klausimas aktualus dar ir šiandien, ir netgi 70-ųjų metinių minėjime Lenkijoje, iš pažiūros turėjusiame būti vienybės veiksmu, šiuo klausimu jautėsi gilūs prieštaravimai. S. Wagstyl mano, kad atėjo laikas ir Rusijai padaryti šiokias tokias nuolaidas. „Mažinant politinę įtampą tarp Rusijos ir Rytų Europos šalių, labai padėtų, jei Putinas nors truputėlį nusileistų dėl karo vertinimų, – rašo jis. –Niekas iš jo nelaukia didelių atsiprašymų, bet laukia nors keleto žodžių, rodančių, kad Putinas supranta, kodėl Rusijos kaimynai laikosi kitokio požiūrio į karą nei pati Maskva. Juk iš esmės daugumai lenkų, baltų ir kitų Rytų europiečių Stalinas buvo toks pats nusikaltėlis, kaip ir Hitleris.“ Čia S. Wagstyl primena minėtą Lietuvos iniciatyvą pateikiant rezoliuciją Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos parlamentinei asamblėjai dėl rugpjūčio 23 d. paskelbimo Europos atminimo diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti.

„Sovietų Sąjunga neturėjo kitos išeities“
„Be jokios abejonės, galima visiškai pagrįstai pasmerkti Molotovo-Ribbentropo paktą, sudarytą 1939 m. rugpjūtį, – sakė Putinas, duodamas interviu lenkų laikraščiui „Gazeta Wyborcza“. – Ir čia priminsiu, kad mūsų šalyje amoralų jo pobūdį aiškiai įvertino parlamentas“. Tačiau Rusijos premjeras teisinosi tuo, jog tuo metu Sovietų Sąjunga ne tik liko viena prieš Vokietiją, nes Vakarų valstybės atsisakė siūlytos kolektyvinio saugumo sistemos, bet jai dar grėsė karas dviem frontais – juk būtent 1939 m. rugpjūtį po konflikto prie Chalkin Golo upės itin susikomplikavo sovietų santykiai su japonais. Kalbėdamas apie Rytų Europos valstybes, Putinas joms iškėlė tokius pat kaltinimus kaip ir Rusijos prezidentas, teigdamas, kad jos „laiko didvyriais nacių pakalikus, stato greta aukas ir budelius, išvaduotojus ir okupantus. Dirbtinai ištraukiami pavieniai epizodai iš bendro istorijos fono, politinio, ekonominio ar karinio strateginio konteksto“.

„Baltijos šalys ir Ukraina nacistinius pakalikus skelbia nacionaliniais didvyriais“
Baltijos šalis ir Ukrainą Medvedevas apkaltino tuo, kad jos „nacistinius pakalikus skelbia savo nacionaliniais didvyriais, kovojusiais už jų nepriklausomybę, nors visi gerai supranta, kas vyko iš tiesų“. Duodamas interviu valstybiniam televizijos kanalui „Rossija“ Rusijos prezidentas kalbėjo: „Visi nuleidžia akis, nenorėdami gadinti santykių“. Kartu jis ir vėl prisiminė Europos parlamentinę asamblėją, kur Stalinas su Hitleriu buvo padėti ant tos pačios svarstyklių lėkštės, abiem po lygiai padalijant atsakomybę už karą. Tos pačios pozicijos, kaip Rusijos prezidentas, laikosi ir premjeras V. Putinas. Nors jis pripažįsta, kad Molotovo-Ribbentropo paktas yra smerktinas, tačiau, jo nuomone, tai buvo daugiau gynybinio pobūdžio sutartis nei agresijos aktas – taktinis Stalino mėginimas laimėti laiko, kad pasiruoštų kovai su Hitleriu, paktas, nedaug kuo besiskiriantis nuo 1938 m. Vakarų Europos valstybių pasirašytos Miuncheno sutarties (pagal Miuncheno sutartį, kurią pasirašė Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija ir Italija, Čekoslovakija Sudetų sritį su visais kariniais įtvirtinimais, įmonėmis, žaliavų atsargomis ir ryšių priemonėmis turėjo atiduoti Vokietijai, o kai kurias kitas teritorijas – Lenkijai ir Vengrijai

Maskva pyksta už bandymus nacizmą prilyginti komunizmui. Lietuva Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijosparlamentinei asamblėjai pateikė rezoliuciją, kuria siūloma rugpjūčio 23 d. paskelbti Europos atminimo diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti. O juk žuvo apie 70 milijonų. Dėl šios rezoliucijos, čia įžvelgusi mėginimus sulyginti Hitlerį su Stalinu, labai supyko Maskva, o Rusijos prezidentas Medvedevas bandymus atsakomybę už karą Vokietijai ir Sovietų Sąjungai padalyti po lygiai pavadino „cinišku melu“.fašistiniai nusikaltėliai, nuteisti Niurnbergo procese, – gavo pelnytą nuosprendį, – sakė jis. Medvedevas norėtų, kad visi manytų, kad žudė ir karą pradėjo fašistai, o sovietai tik gelbėjo žmones ir visą Europą.:)

Tegu atveria archyvus ir galiausiai bus padėtas taškas toj rusų psichozėj apie klastojimus.

Atsibodo jis man jau su savo falsifikavimais kiek galima ? negi sunku suprasti kelis faktus kad nera rozines ar purpurines istorijos su herojais ir kitu slamstu ? savo klaidas reikia pripazinti kad galetum eiti toliau niekas neatgaivins tos SSRS mirusios imperijos neprisikelai is numirusiuju aisku atkurti kazka panasaus imanoma bet tai nebus SSRS . Netgi SSRS po Stalino mirties pripazino jo nusiskaltimus o sendienine moderni Rusijos valstybes net su tuo sunku susitaikyti :D

Kaip manote kas atrodo didesni istorijos falsifakuotojai ar valstybe , ar paprasti nepriklausomi Rusijos istorikai dirbantis ne valdiskose istaigose arba kad ta fakta pripazysta visa rytu europa su vidurio europa ir kartu skandinavija kuri yra neprieko tai pat nepriklausomi zinomi viso pasaulio istorikai tai pripazysta Ar Medvedevas supranta kad tokai jega seip tokiu dalyku nesneka o ju fronta palaiko tik jie patys SSRS tesejai naujieji ?
?