Tavo žiniai, prieš keletą metų įvyko lietuvių partizanų ir AK veteranų simbolinis susitaikymas. Ar manai, kad jie blogiau už tave žinojo, ką daro? AK kovojo už savo įsivaizduojama tėvynę lygiai taip pat, kaip ir mūsiškiai. Ar tu manai, kad jie išėjo į miškus tik norėdami lietuviams pakenkti?
Iš kur tiek durnumo.

Tai ir nesiginčyk, jei tik toks tavo žinių bagažas. Beje, Jegelevičių pažįstu asmeniškai, mat aš pats esu istorikas.
Dėl "pastūmėjimo" į Rusijos glėbį galiu pasakyti tiek, kad niekad negalima iškeisti strategijos į taktiką. Liaudyje tai vadinama "nuo vilko bėgo, ant meškos užsirovė".

kgbistas, kgbistas - rekia kgbistas Nurcaci. Ka cia kliedi. Lietuva isdave Zeligovski ir Pilsudski? Atliko etnini valyma Vilniuje? Gal dar ir armijos krajovos gerus darbus Lietuvoje prisimink. Labai tavo rasinelis tiktu lenkiskai spaudai, jiems savo raseiviu turbut neuztenka dar ir primokes

tai va, ir esmė, kad istoriją reikia žinoti. Ir Jegelevičius (O gal ir dar kas - nesu istorikas) paaiškina, kaip, kodėl ir kas Lietuvą PASTŪMĖ į sovRusijos pusę. Kol nepaskaitysi ką siūliau - nesiginčysiu, jaunuoli :)

Mielas jaunuoli, iš lenkiškų vadovėlių neskaičiau - prastokai moku lenkiškai, tačiau manau, kad istorija yra mokslas, o ne pagražinta pasaka. Ją reikia žinoti, ir iš jos reikia mokytis. Tai, kad ne visada istorijoje buvome teisuoliai, visai nereiškia, kad nereikia mylėti Tėvynės arba abėjoti dėl Vilniaus priklausimo Lietuvai. Mano komentaro tikslas buvo kitoks - atkreipti tokių, kaip Tamsta, kurie laiko save patriotais, dėmėsį į tai, kad tie, kurie šimtmečiais gyvena šalia mūsų, irgi turi savo argumentų, ir kad kartais mūsų, lietuvių, argumentai nėra tokie jau neginčytini.
O toliau reikia kalbėtis, reikia galvoti, ir daryti taip, kad niekad daugiau nereikėtų aiškintis dėl Vilniaus priklausomybės ir pan.
Įdomu, kad šita kurstytojišką Medelio tekstą perspausdino ne tik ultranacionalistų portalai, bet ir komunistų lsdp.lt. Ko stebėtis - KGB stovėjo ir prie vienų, ir prie kitų ištakų.

jeigu ieškai tiesos, paskaityk Vilniaus ir R.Lietuvos istoriją ne tik iš lenkiškų vadovėlių. Jei moki rašyti lietuviškai, gal mokėsi ir paskaityti. Pvz.: Sigitas jegelevičius. Nepaskelbtas Lenkijos karas Lietuvai (1918–1920)- Voruta. Tik noro reikia. Kai perskaitysi, jei turi sąžinės, gali to medelio atsiprašyti. :)

Senas kagėbistas Medelis turbūt mano, kad santykiai tarp lietuvių ir lenkų dar nevisai prasti - juk vieni kitų dar neskerdžiame, kaip kokioje nors Bosnijoje - ir sėkmingai gesina laužą benzinu. Sikorskis iš tikrųjų mala š..., tačiau tai nereiškia, kad reikia kaitinti aistras. Kartais pagalvoju - ar mes su lenkais esame tokie bukapročiai, ar mus valdo rusų užverbuoti provokatoriai? Šiandien išsipjausime su lenkais, o ryt ką - ateis aukštaičių ir žemaičių "razborkių" eilė?
Ponas Medelis galėtų pasidomėti istorija, tame tarpe etnine. Gal tada žinotų, kad tai mes pirmi peržengėme per 500 metų brolystės su lenkais tradicija, kai pasirašėme su kacapų bplševikais sutartį su slaptais protokolais, pagal kuriuos Lietuva įsipareigojo suteikti savo teritoriją Raudonąjai armijai, kai ši puls Lenkiją. Bolševikai patys tuomet buvo "už įstatymo ribų" - niekieno nepripažinti, tai ir jų pripažinimas Vilniaus Lietuva tarptautinės teisės požiūriu buvo bevertis (juolab kad jie jau tada planavo ne tik Vilnių, bet ir visą Lietuvą užgrobti. Taip
kad mes pretendavome į Vilnių taip pat, kaip į jį pretendavo lenkai ir gudai, ir visi turėjo savų argumentų.
Vilniaus krašto teritorijos mes irgi beveik nekontroliavom - buvom trumpam užėmę Suvalkus, trumpam Gardiną ir trumpam Vilnių, tačiau lygiai taip pat ten pabuvojo ir lenkai, o Vilniuje ir Gardine - dar ir rusų bolševikai. Lydoje, Ašmenoje ir Brėslaujoje apskritai jokios lietuviškos administracijos arba kariuomenės nebuvo, net trumpam nebuvo.
Mes negalėjome išlaikyti šių teritorijų, į kurias pretendavome ir dėl kurių suderėjome su bolševikais, dėl vienos labai paprastos priežąsties - mes neturėjome vietinių žmonių paramos, nes lietuviai sudare ten vos 8 procentus visų gyventojų. Lietuvių salelės buvo tik apie Seinus - Punską, apie Druskininkus - Varėną, apie Ramaškonys - Dieveniškes, apie Lazūnus, apie Rimdžiūnus - Gervėčiuis, apie Švenčionis - Tverečių - Vidžius ir apie Apsą. Visur kitur vyravo gudų (kaime) ir lenkų (miestuose) kalba, net žydų ten buvo daugiau, negu lietuvių.
Taip kad tai, kad mes šiandien esame Vilniuje, o Vilnius kalba lietuviškai, yraa tikras stebūklas. Tiesa, kaip bebūtų graudu, jis tapo įmanomas tik... deka sovietinės okupacijos (ir nacių taip pat). Bėgdami nuo Stalino du trečdaliai mūsų lenkų išsikraustė į Lenkiją (į buv. vokiškas žemes), žydus ištaškė naciai, todėl lenkiškai - žydiškas Vilnius per trumpą laiką virto lietuviškai - rusišku (juk visvien kiekvienam lietuviui vilniečiui iš kišenės kyšo žagrė). Galima sakyti, kad Vilnijoje buvo atliktas etninis valymas, tai gal ir gerai, kad tuo metu mes buvome okupuoti ir tą valymą atliko svetimi. Kitaip turėtume dabar pakuoti lagaminus ir vairuoti į gimtuosius panevežius, telšius ir vilkaviškius.
Ir dar. Priekaištaujame Želigowskiui, kad jis inscenizavo maištą prieš Pilsudskį ir taip užėmė Vilnių (kurio, beje, mes net nebandėme ginti). O ką, ar mes neinscenizavome klaipėdiškių sukilimo, kai iš tikrųjų šitą kraštą, kurio gyventojų dauguma visai nesiveržė į Lietuvos sudėtį, užėmė civiliais persirengę Lietuvos kariai? Ar čia jau vertinimo kriterijai keičiasi?
Todėl toliau kalbėdami apie lenkų ir lietuvių santykius, nepamirškime kartais žvilgtelėti į veidrodį. Gal tada ir kitus suprasti bus lengviau.

kokie skirtin gi tie žydkrikščionys. Visiems jiems privalu elgtis pagal "10 dievo (žydų Jahves)" įstatymų, bet juos supranta kaip kam naudingiau. Pšekų pozicija suprantama, bet kaip suprasti sužydkrikščionėjusių lietuvių skystablauzdės valdžios poziciją suprasti?
Ar ne dėl skystablauzdiškumo sulaukėmė tomaševskių įžūlaus elgesio?
Ar ne todėl pšekų nevykdomi teismų nutartys? Net nesugebama priversti vykdyti Lietuvos įstatymu. Gal Lietuva ne laisva šalis? Ar mūsų valdžia nesuvokia kad pasodinti į VALSTYBĖS valdimo kėdes?
O Maironio eilės nuostabios. Nusiusiu Kubiliui, Degutienei ir Grybauskaitei. Nesu tikras ar jie perskaitys, bet priminti jiems labai norisi kad yra ir tokių patriotiškų eilėraščių.

turėtų būti "panie Sikorski".

nors tamstos straipsniai tikrai nevisada patinka, nevisada ir būna tikslūs, bet šį kartą dedu plisą ir už turinį ir už sarkazmą/ironiją. Dėkui autoriui.