Šių metų sausio 2 dieną rašytame laiške, kurį A.Merkel išsiuntė Europos Sąjungos lyderiams, šalių vyriausybės raginamos deleguoti savo pasiuntinius arba vadinamuosius "koordinatorius", kurie kelis ateinančius mėnesius atstovautų joms diskusijose dėl konstitucinės sutarties.
Remiantis prie laiško prisegtu darbo grafiku, pirmieji ES pasiuntinių susitikimai, kurių metu bus siekiama parengti Europos vertybių deklaraciją iki kovo 24-25 dienomis Berlyne numatyto viršūnių susitikimo, įvyks šią ir ateinančią savaitę.
Žemesnio lygio dvišalės derybos dėl naujos konstitucinės sutarties vyks Berlyne nuo balandžio 23 iki gegužės 4 dienos, o didesnio masto ES valstybių pasiuntinių susitikimas numatytas gegužės 7-11 dienomis.
Pažvelgus į darbotvarkę matyti, koks trumpas yra laikotarpis, per kurį A.Merkel tikisi pasiekti susitarimą tarp 27 valstybių narių dėl teksto, kuris pakeistų 2005 metais Prancūzijoje ir Olandijoje surengtuose referendumuose piliečių atmestą konstituciją.
Konstitucine sutartimi siekiama supaprastinti sprendimų priėmimo mechanizmą ir reformuoti institucijas nuo 15 iki 27 valstybių narių išsiplėtusioje ES. Konstitucijoje taip pat numatyta atsisakyti šalių veto teisės kai kuriose politikos srityse ir sukurti Europos užsienio reikalų ministro postą.
Manoma, kad pagrindine priežastimi, kodėl prancūzai ir olandai nepritarė konstitucinei sutarčiai, yra būgštavimas dėl valstybių bloko plėtros, bet labiausiai - dėl galimos Turkijos narystės ES, kur dauguma gyventojų yra musulmonai.
Šių metų gegužės 21 dieną, praėjus vos keturioms dienoms nuo prezidento rinkimų Prancūzijoje, kurių metu, kaip tikimasi, bus išrinktas naujas prezidentas, pakeisiantis Jacques'ą Chiracą (Žaką Širaką), A.Merkel siūlo surengti Berlyne visą eilę dvišalių susitikimų su ES lyderiais, kurių metu būtų galutinai susitarta dėl Vokietijos pasiūlymo konstitucinei krizei spręsti.
Šį pasiūlymą, kuriame tikimasi nubrėžti bendrus konstitucinės sutarties bruožus ir laikotarpį, per kurį ji turėtų įsigalioti, Vokietija tikisi pristatyti ES viršūnių susitikime Briuselyje, numatytame birželio 21-22 dienomis.
A.Merkel leido suprasti, kad konstitucinės sutarties atgaivinimas yra vienas svarbiausių uždavinių, numatytų nuo šių metų sausio 1-osios pusmečiui pirmininkavimą ES perėmusios Vokietijos programoje.
Tačiau šią užduotį nebus lengva įgyvendinti. A.Merkel reikės suderinti 18-os senąjį konstitucijos variantą ratifikavusių ES valstybių interesus su Prancūzijos, Nyderlandų bei kitų skeptiškai dokumento atžvilgiu nusiteikusių valstybių, tokių kaip Didžioji Britanija, Lenkija ir Čekija, interesais.
Ketvirtadienį Varšuvoje susitikę Čekijos ir Lenkijos prezidentai pasisakė prieš nepamatuotą bloko plėtrą ir dar kartą patvirtino savo nepasitikėjimą konstitucija.
18 konstituciją ratifikavusių valstybių penktadienį susitiko Madride, norėdamos pademonstruoti paramą senajam dokumentui ir pasiųsti signalą kitiems, jog nereikia laidoti pirmojo projekto.
Konstituciją ratifikavo šios valstybės: Austrija, Belgija, Bulgarija, Estija, Graikija, Italija, Ispanija, Kipras, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Vengrija ir Vokietija.
REKLAMA
