Šis klausimas turbūt kamuoja kiekvieną, bent jau pilnametystės sulaukusį, žmogų. Niekas tikslaus atsakymo nežino, tačiau yra keletas teorijų:
Kai jums yra penkeri, vieneri metai yra penktadalis viso gyvenimo, todėl metai atrodo kaip amžinybė. Juk jų per gyvenimą buvo dar tiek mažai.
Ypač jei tėvai pažada, kad po metų jums kažką nupirks. Tuo tarpu, kai jums sukanka 20, metai tampa vos viena dvidešimtąja gyvenimo dalimi, todėl jie nebetampa tokiu ilgu laikotarpiu, kaip buvus penkerių.
O ką jau bekalbėti apie metų trukmę kai žmogui sukanka 50, juk tada metai tampa vos 1/50 praėjusio gyvenimo dalimi, o jei pažvelgsi į praeitį – atrodys, kad čia pat dar buvai jaunas.
Kita teorija teigia, kad laiko trukmę lemia tai, į ką jūs labiau linkę koncentruotis – dabartį ar ateitį. Vaikai nemąsto apie ateitį, jie gyvena šia diena. Tuo tarpu senstant ima kauptis daugybė darbų ir rūpesčių, todėl juos tenka išdėlioti į „darbų, kuriuos reikia atlikti“ sąrašą. To pasekmė – mes pradedame gyventi nuo vieno darbo iki kito ir nė nebepastebime kaip greitai prabėga laikas.
Na, o neurologas David Eagleman šį reiškinį sieja su pirmaisiais kartais. Jis siūlo jums prisiminti savo pirmąjį bučinį, tada jūs pajutote naują skonį, kvapą ir naujus pojūčius. Visa tai susidėjo į „patyrimų banką“, todėl dabar, prisiminus tą bučinį, veiksmas vyksta tarsi sulėtintai, nes yra tiek daug dalykų, kuriuos iš to bučinio reikia prisiminti.
Tas pats galioja ir pirmam seksui, pirmam prisėdimui prie automobilio vario ar pirmai avarijai su tuo automobiliu. O kiek pirmų kartų patyrėte šiemet? Turbūt sunkiai įvardintumėte bent keletą iš jų, nes daug kas jau išbandyta ir prisiminimai apie tuos kartus atmintyje išlikę tarsi amžinybės.
