"Motinos meilė - tai tiltas į pasaulį, į kitus, tai ištiestos rankos, tai nesiliaujantis šauksmas - ateik!"
(Justinas Marcinkevičius)
Mamyte, kiek daug padėkos žodžių Tau neišsakiau, kiek kartų neskyriau Tau paprasčiausio dėmesio, o trumpam užsukęs į svečius tuoj pat skubėjau atgal į savo šeimą, į savo pilną rūpesčių buitį... Vis nebuvo laiko... Tačiau Tu viską supranti ir man atleidi visas klaidas ir paklydimus. Pripažįstu, ne kartą raukiausi klausydamasis Tavo nuoširdžių pamokymų ar patarimų, vėliau kas kartą įsitikindamas, kad Tu buvai teisi. O Tu visuomet primeni, jog nepaisant to, kad jau senokai perkopiau penkiasdešimtmetį, o veidą tepuošia sparčiai žilstanti barzda, Tau visuomet liksiu vaiku. Pati, dar neatsigavusi po neseniai patirtos sunkios krūtinės ir kaklo traumos, atskubėjai ir pas mane, kad prikeltum mane gyvenimui, išsklaidytum paniką ir abejones. Keliaudamas iš ligoninės į ligoninę, dar kartą įsitikinau, jog Tavęs nepamiršo nei buvę kolegos, nei mokiniai, nors išėjai pailsėti. Neturiu mokslinių laipsnių, netapau jokių konkursų ar festivalių laureatu, tačiau nepaprastai didžiuojuosi titulu, kurį įgijau vienintelis: esu Gydytojos Aldonos Rainienės sūnus.
