Jonė OŽALAITĖ
Kaunietė Genrika Marčiulionienė (75 m.) savo žentą nužudyti sumanė dar 2004 metais, kai jos dukra išsiskyrė su vyru. Ji niekaip negalėjo suprasti, kodėl teisėjas, išskyręs sutuoktinius, taip neteisingai padalijo turtą - pusė namo, pusė sklypo ir dar automobilis atiteko žentui. Jos įsitikinimu, įsigyjant turtą žento indėlis buvo mažiausias.
Bėdas išpasakojo savo kaimynui ir paprašė jo surasti žmogų, kuris galėtų nudaigoti buvusį žentą. Už tą juodą darbą moteriškė žadėjo sumokėti 2000 JAV dolerių. G. Marčiulionienė davė kaimynui būsimos aukos fotografiją, nurodė, kur buvęs žentas gyvena, kur lankosi ir dirba.
Tačiau kaimynas, užuot ieškojęs nusikaltimo vykdytojo, nuėjo į policiją ir apie viską papasakojo pareigūnams.
Kauno apygardos teismas šią pensininkę pripažino kalta organizavus nužudymą dėl savanaudiškų paskatų, tačiau priteisė tik 2500 litų baudą. Savo tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad G. Marčiulionienė sunkiai serga - cukriniu diabetu, ateroskleroze, osteochondroze.
Kauno apygardos prokuratūra nesutiko su nuosprendžiu ir jį apskundė. Prokurorai teigė, jog negalima skirti bausmės mažesnės negu numatyta įstatyme ir prašė G. Marčiulionienę nuteisti 5 metams nelaisvės. Nubausti moterį įkalinimo bausme prašė ir buvęs žentas. Jis sakė nesąs įsitikinęs, kad uošvė dar sykį neužsakys jį nužudyti.
Apeliacinio teismo posėdyje skundai buvo atmesti, o G. Marčiulionienė liko laisvėje.
