Atverti namų duris - rizikinga
Irena ZUBRICKIENĖ
Vilkijos (Kauno r.) gyventojui Antanui Kiršiui (67 m.) teko neįtikėtinas likimas - žūti nuo nepažįstamo chuligano rankos savo paties namuose, svarbiausia - be jokios rimtesnės priežasties. Dabar už pensininko nužudymą įkalintas irgi Vilkijos gyventojas Kęstutis Bugvilas (23 m.) sakosi negalįs suvokti, kaip galėjęs taip pasielgti per kelias akimirkas. Esą kaltas tik alkoholis.
Be cigaretės - isterijos priepuolis
2006-ųjų gegužės 4-osios vakarą Kęstutis Bugvilas, nerūpestingai gyvenimą leidęs jaunuolis, girtavo su vienu pažįstamu ir į namus pasuko tik gerokai po vidurnakčio. Eidamas vaikinas užsimanė rūkyti ir nutarė užsukti į pirmą pasitaikiusį namą. Šio savininkas A. Kiršys jam nebuvo pažįstamas - tik matytas to paties miestelio gyventojas. Kęstučio sugėrovas liko laukti lauke, o Kęstutis nuėjo prie namo durų. Nors buvo bene trečia valanda nakties, A. Kiršys greitai sureagavo į beldimą - atvėrė duris. Vos tik atėjūnas paprašė cigaretės, namo šeimininkas šyptelėjo ir lyg nusijuokė (galbūt atlaidžiai - kaip girtam paklydėliui). Tai akimirksniu įsiutino Kęstutį. Staiga nustūmęs namo šeimininką nuo durų, vaikinas nužengė į virtuvę ir pradėjo spardyti viską, kas pakliuvo po ranka - spinteles, indus, sulaužė šepetį, sudaužė šviestuvą. Verandoje, tarpduryje, likęs stovėti pensininkas nesumojo, ką daryti, tad, anot Kęstučio, tik burbėjo. Kęstutis nekreipė dėmesio ir darbavosi toliau: nuėjęs į kambarį, numetė nuo stalo televizorių, spardė sofą ir kitus baldus, išmušė bufeto stiklą. Kaip teisme svarstė chuliganas, toks isterijos priepuolis jį valdė apie 10 minučių.
Kruvina išpuolio atomazga
Vandalui išeinant, sutrikęs šeimininkas buvo virtuvėje ir burnodamas pasuko įkandin išeinančiojo. Šis staiga atsisuko atgal ir kelis kartus kumščiu trenkė pensininkui į veidą. Nelaimėlis vis tiek ėjo paskui naktinį chuliganą per kiemo vartelius, priekaištavo jam. Tuomet Kęstutis keliais stipriais spyriais į galvą, šonus ir krūtinę pargriovė A. Kiršį ant žemės ir dar apspardė gulintį. Nors pensininkas nesipriešino, nes nepajėgė atsikelti, tik bandė kažką šaukti, nemąstantis chuliganas išsitraukė iš kišenės lenktinį peilį, kurio geležtės ilgis siekia bemaž 10 centimetrų, ir pritūpęs dūrė nelaimėliui į pilvą. Šaltakraujis žudikas peilį ištraukė, sulenkė ir įsidėjo atgal į kišenę. Ši žiauri egzekucija vyko ant šaligatvio, apšviestoje gatvėje. Netrukus prie Kęstučio priėjo jo laukęs sugėrovas ir, metęs žvilgsnį į kraujo klane gulintį ir sunkiai kvėpuojantį pensininką, paragino Kęstutį eiti į namus ir šiek tiek palydėjo. Likęs vienas žmogžudys pasuko tolimesniu keliu - panemunės link, kur išmetė kruviną peilį. (Šį įrankį vaikinas naudodavo darbe maistui pasismulkinti.)
Parėjęs į namus Kęstutis iškart atsigulė. Rytą jautėsi nekaip, todėl į darbą nėjo. Netrukus Bugvilų namus pasiekė žinia, kad naktį ant gatvės buvo rastas sunkiai sužalotas A. Kiršys. Kęstutis, supratęs, kad kalbama apie jo "darbą", skubiai sukišo į namų krosnį savo kruvinus sportbačius ir drabužius, kad sunaikintų įkalčius. Vėliau pareigūnai pagal pelenus atsekė, kas buvo padegta.
Po savaitės A. Kiršys ligoninėje mirė - anot specialisto, nuo galvos (sulaužytas kaktikaulis ir momens kaulas) ir pilvo sužalojimų (peilis buvo pasiekęs net žarną) visumos.
Su peiliu - ir prieš tėvą
Žudikas, likęs laisvėje, toliau gyveno įprastai: gėrė, susitikinėjo su draugais, dirbo pamainomis kepykloje ir laukė atpildo valandos už nužudymą. Po šio nusikaltimo praėjus 3 mėnesiams, Kęstutis antrą kartą vos netapo žudiku - šįkart būtų myriop pasiuntęs savo tėvą Valentiną Bugvilą.
Kęstučio tėvas - irgi išgeriantis žmogus, tačiau ant geriančio ir nerūpestingo sūnaus jis labai pyko. Vyrui buvo nesuprantama, kodėl suaugęs sūnus turi, anot jo, sėdėti ant tėvų sprando. Vieną rugpjūčio rytą pagirios kankino ir sūnų, ir tėvą, tad Kęstutis nupirko abiem alaus. Tarp greitai apgirtusių vyrų įsiplieskė barnis: tėvas pradėjo vyti sūnų iš namų, atsigulusį ištraukė iš lovos, vaikėsi po kiemą su basliu rankoje. Kai tėvas pavargo ir prisėdo, Kęstučiui kilo mintis jį pagąsdinti: pasiėmęs virtuvinį peilį, kurio geležtė - per 20 centimetrų, jis prišoko prie tėvo. Šis ginkluoto sūnaus neišsigando - ėjo artyn, kol abu susikibo. Tuo momentu, anot Kęstučio, "nejučia peilis įsmigo tėvui į pilvą". Bugvilas vyresnysis lauke susmuko, o sūnus iš pykčio dar spyrė gimdytojui į nosį ir ją sulaužė. Tuomet Kęstutis pastebėjo, kad tėvo veidas labai kruvinas, o iš peiliu sužaloto pilvo kyšo žarnos dalis. Labai išsigandęs vaikinas skubiai paskambino pagalbos telefonu 112 ir pranešė savo motinai, tuo metu buvusiai darbe. Šaukdamas kviesti medikus, vaikinas reikalavo ir netolimos parduotuvės darbuotojų. Pats tuo metu atsikratė kruvino įkalčio - peilį nusviedė į sandėliuką, ant stiklainių.
Kai medikai išsivežė sužalotą tėvą, Kęstutis savo skausmą vėl skandino aluje, o tuoj pat atvykusiems policininkams atvirai prisipažino, ką padaręs. Įtariamasis buvo suimtas - trečio žiauraus nusikaltimo jau nenorėta laukti.
Atlaidumas nebeišgelbėjo
Sūnaus sužalotas tėvas, kuriam, teisėsaugininkų terminais, buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, ligoninėje atsigavo ir pasveiko, o netrukus ir sūnui atleido. Vyras pripažino rodydavęs prastą pavyzdį sūnui - dažnai girtaudavęs ir pykdavęsis su juo. Tačiau tėvo atlaidumas neišgelbėjo Kęstučio nuo bausmės - per daug kriminalinių "nuodėmių" buvo susikaupę. Mat pareigūnams teko atnaujinti ir ankstesnę bylą dėl plėšimo, kai 2005-ųjų vasarą Kęstutis Bugvilas su sėbru Karoliu Paulausku susitarę Vilkijoje apiplėšė praeivį ir "pasivaišino" jo turėtais mandarinais, vafliais bei saldainiais, o teisme dėl šio įvykio susitaikė su nukentėjusiuoju. Kadangi naują nusikaltimą (A. Kiršio nužudymą) Kęstutis padarė nepraėjus nė metams po susitaikymo ir atleidimo, šią "nuodėmę" teko sugrąžintį į teismo salę.
Kauno apygardos teismas vienu metu išnagrinėjo visus 3 Kęstučio padarytus nusikaltimus - plėšimą, tėvo sužalojimą ir A. Kiršio nužudymą. Teisėjų kolegija akcentavo, kad praeityje kartą už chuliganizmą jau teistas, bet įkalinimo išvengęs K. Bugvilas (tuomet jis buvo 17 m.) nepadarė reikiamų išvadų - chuliganišku elgesiu toliau drumstė aplinkinių gyvenimą, kol tapo žudiku. Už visus 3 padarytus nusikaltimus K. Bugvilas pasiųstas kalėti 13 metų. Teismas taip pat nurodė nuteistajam sumokėti per 9000 litų Kauno teritorinei ligonių kasai už jo tėvo V. Bugvilo gydymą. Nužudyto A. Kiršio sūnus Romas, turėjęs teisę į nemenką civilinį ieškinį dėl materialinės ir moralinės žalos atlyginimo, šio ieškinio atsisakė. Esą kaltinamasis dar iki teismo atsiuntė jam laišką, kuriame nuoširdžiai atsiprašė...
