Už išžaginimą nuteistas ir "žiūrovas"
Irena ZUBRICKIENĖ
Marijampolės suaugusiųjų mokymo centre septintosios klasės kursą kremtantis ir miesto gatvių remonto įmonėje darbininku dirbantis Robertas K. (16 m.) negali suprasti, kodėl Kauno apygardos teismas, skelbdamas nuosprendį, pavadino jį žagintoju, jeigu vaikinas neturėjo lytinių santykių su nukentėjusiąja. Pasirodo, užteko to, kad Robertas aktyviai padėjo dviem savo bendrams, šiuo metu besimokantiems dešimtoje ir vienuoliktoje klasėse. Dabar visi 3 nuteisti pagal tą patį Baudžiamojo kodekso straipsnį.
Robertas, Mantas V. (17 m.) ir Mindaugas K. (16 m.) - gerai pažįstami bičiuliai. Du pastarieji netgi giminystės ryšiais susisaistę: vieno jų tėvas kitam yra patėvis. Praėjusių metų rugpjūčio viduryje vadinamieji įbroliai, pasisvečiavę pas vieną pažįstamą, popietę dviračiu važiavo į namus ir vienoje Marijampolės priemiesčio gatvių sutiko motoriniu dviračiu važiuojantį Robertą, kuris kartu vežėsi savo klasės draugo seserį Jolitą (dabar 14 m.; vardas pakeistas), norėjusią pasivažinėti. Susitikęs ir trumpai šnektelėjęs ketvertukas nutarė kartu parūkyti. Pasirinko atokesnę vietą - nuo kelio kiek nutolusioje pievoje, kur augo aukštos žolės.
Po kelių minučių, jau būnant pievoje, Jolita iškart pajuto nedraugiškai jos atžvilgiu nusiteikusius Mantą ir Mindaugą. Šie be užuolankų prakalbo apie norimus lytinius santykius. Jolita, supratusi apie gresiantį pavojų, pradėjo bėgti nuo cigaretės draugų, bet Robertas netrukus ją pasivijo ir, tvirtai sugriebęs už pečių, atsivedė atgal. Anot Roberto, taip padaryti jis buvo verčiamas kitų 2 bičiulių - antraip jie grasinę susidoroti. O Mantas ir Mindaugas tikino, kad jie jau anksčiau buvo girdėję, jog Jolita - esą laisvo elgesio pana, tad norėję tai išbandyti, o Robertas jiems galvos judesiu tik patvirtinęs, jog neva pats laikas "pasitikrinti vyriškumą".
Aktyviai besipriešinančiai tuomet tik 12 metų mergaitei teko patirti 3 augesnių paauglių (visiems jiems tada buvo po 15 metų) smurtą: Mindaugas ir Robertas parinko aukštų žolių vietą, į kurią prievarta atvedė savo auką, Mantas pargriovė mergaitę ant žemės, Robertas laikė už kojų ir viena ranka uždengė burną, kad nerėktų, Mantas sugriebė nelaimėlės rankas, o Mindaugas numovė kelnes ir kelnaites. Tuomet Mantas bejėgę auką išžagino. Po to Mindaugas atsisėdo ant Jolitos, nutraukė palaidinę ir trenkė kumščiu į šoną, o Robertas nuplėšė liemenuką, laikė koja prispaudęs aukos galvą ir pagrasino peiliu, kad nupjaus Jolitai krūtį. Palaužtą mergaitę išžagino ir Mindaugas. Kadangi staiga labai aptemė dangus ir iškart pradėjo smarkiai lyti, "vyrai", numetę Jolitai jos drabužius ir atidavę jos telefoną, kurį prieš tai buvo paėmę, skubiai išvyko savo dviračiais namų link.
Namiškiai jau buvo pasigedę kelias valandas nežinia kur užtrukusios Jolitos. Parbėgusi ji užuovėjos ieškojo pas kaimynę. Ką patyrusi, pasipasakojo ir jai, ir tuo metu paskambinusiam giminaičiui, įvardino savo skriaudikus ir prašė nieko nesakyti jos mamai. Tačiau mažametė buvo perkalbėta, ir netrukus mama bei patėvis jau lydėjo verkiančią mergaitę į policiją. Tuomet mergaitės motina ir artimas giminaitis prisiminė prieš kelias dienas išgirdę iš Jolitos, kad Mantas grasino ją išprievartauti.
Teismo medicinos ekspertas, apžiūrėjęs žagintojų auką ir nustatęs smurto žymes, patvirtino, kad mergaitė ką tik patyrusi lytinę prievartą - tai buvę pirmieji jos lytiniai santykiai. Kodėl paaugliai tikėjęsi kitaip ir dėl to išsiruošę į "žygį", atsakyti galėtų tik jie. Specialistai nustatė, kad Jolita dėl išžaginimo patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, stresą, jai buvo reikalinga psichologo pagalba.
Nors teismas įrodė, kad Mantas ir Mindaugas išžagino mažametę Jolitą, abu teisiamieji savo kaltę pripažino tik iš dalies: jie neneigė iš anksto turėję tikslą pasimylėti su Jolita, tačiau Mindaugas tikino savo noro neįgyvendinęs, nes mergaitė labai rėkė, o Mantas tvirtino nesupratęs, ar jam pavyko viską užbaigti, nes anksčiau tokios patirties nebuvo turėjęs. Trečiasis nusikaltėlis Robertas, iš Jolitos draugo akimirksniu virtęs priešu, atkakliai neigė savo kaltę dėl išžaginimo (Jolita dėl to jo irgi nekaltino). Nors neteistas, betMarijampolės policijai puikiai pažįstamas vaikinukas neneigė tik savo smurto, naudoto prieš mergaitę, tačiau tikino, jog tai darė ne savo valia.
Teismas visiems kaltinamiesiems atseikėjo už tą patį - už mažametės išžaginimą: Mantas ir Mindaugas nuteisti kalėti nepilnamečių pataisos namuose 3 metus, o jiems aktyviai padėjęs Robertas - 2 su puse. Nors anksčiau nė vienas iš nuteistųjų nebuvo sėdėjęs teisiamųjų suole, teisėjų kolegija, įvertinusi visų charakteristikas ir bylos medžiagą, nerado pagrindo taikyti pirmą kartą teisiamiems nepilnamečiams lengvesnes, su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Kol įsiteisės šis nuosprendis, visi 3 nuteisti nepilnamečiai palikti laisvėje.
Taip pat nuteistieji, padedami savo tėvų, privalės solidariai atlyginti nukentėjusiai Jolitai 60 000 litų įvertintą neturtinę žalą. Beje, vaikinukų tėvai charakterizuojami teigiamai: rūpestingi ir pakankamai griežti, kultūringi, nenorintys patikėti, kad jų atžalos nusikalto. Kaip "Akistatai" teigė uždarame teismo posėdyje teisiamuosius kaltinęs prokuroras, vienu metu iš kaltinamųjų tėvų kalbų net buvo galima pagalvoti, kad žagintojai yra ne jų sūnūs, kad "viską išprovokavusi mergaitė". Beje, nuteisto Roberto K. tėvas daugybę metų dirba Marijampolės pataisos namuose prižiūrėtoju, tad turi bendravimo su asmenimis, linkusiais nusikalsti, patirties, kuri, pasirodo, nepadėjo auklėjant sūnų.
