Nužudė pinigų neskolinusį vyrą
Irena ZUBRICKIENĖ
"Gėriau, nuėjau miegoti, atsibudau - esu žudikas", - maždaug taip būtų galima glaustai išsakyti kauniečio Donato Čėsnos (32 m.) tiesą, pateiktą Kauno apygardos teismui, kuriame anksčiau neteistas, niekur oficialiai nedirbantis, savo šeimos nesukūręs vyras buvo kaltinamas tyčia nužudęs kaunietį Albiną Norkūną (47 m.).
Abiejų vyrų keliai 2005-ųjų lapkričio 19-ąją susikirto Kaune, viename Vaisių gatvės name. Albinas čia gyveno su savo sugyventine Dana, o Donatas buvo atėjęs pas Albino kaimynus Januškauskus, su kurių dukra Inga artimai draugavo. Kaltinamasis ir nukentėjusysis tą vakarą nebuvo bendros kompanijos nariai, bet ir vienas, ir kitas vaišinosi su savo bičiuliais.
Teismas nustatė, kad pas Januškauskus buvo girtaujama ilgai. Naktį, pritrūkus svaigalų, Donatas ir du sugėrovai išėjo jų parsinešti. Po 20 minučių į išgertuvių butą sugrįžo tik du svečiai - be Donato. Jie neturėjo degtinės, bet sakė, kad Donatas tuoj parneš. Tuo metu namo koridoriuje pasigirdo didžiulis triukšmas. Juozas Januškauskas nuėjo pažiūrėti, kas vyksta, ir rado laiptinėje gulintį sumuštą kaimyną Albiną Norkūną, kuris nebekalbėjo. Donato šalia nebuvo, bet netrukus jis parėjo nešinas dviem buteliais degtinės.
Juozo žmona Nijolė Januškauskienė nuo pareigūnų neslėpė girdėjusi, kaip gerokai po vidurnakčio į kaimyno Albino butą kažkas pasibeldė. Išėjęs Albinas į savo butą nebesugrįžo - sumuštas liko gulėti koridoriuje. Anot moters, tuo metu jos namuose buvo jos vyras, dukra Inga, vienas svečias, o Donato Čėsnos nebuvo.
Pastaroji detalė buvo labai svarbi ieškant tikrosios tiesos, nes apkaltintas Donatas tikino išgertuvių vakarą ir naktį praleidęs tik mylimosios Ingos namuose - likęs čia ir nakvoti. Esą apie tai, kad greitoji išvežė sunkiai sužalotą kaimyną Albiną, jis iš draugės išgirdęs tik kitą rytą. Paklaustas, kodėl pirminiai liudininkų parodymai nepatvirtina Donato tiesos, vyras teigė esąs apkalbėtas, bet negalėjo paaiškinti, kodėl esą turįs tokių priešų. (Teisme kai kurie liudininkai ankstesnius parodymus keitė, buvo "praradę" atimintį. Manoma, iš baimės prieš teisiamąjį.) Donatas negalėjo paaiškinti ir liudininko Petro J., lemtingąjį vakarą gėrusio kartu, teismui išsakytos neva melagingos pozicijos. Šis vyras atvirai nurodė, kad, pritrūkus svaigalų, Donatas ėjo skolintis pinigų iš kaimyno Albino, tačiau, jų negavęs, įsiuto ir Albiną sumušė smūgiais į galvą. Esą vėliau Donatas į butą sugrįžo kruvinomis rankomis.
Liudyti pakviesta viena namo gyventoja, lemtingąjį vakarą nedalyvavusi išgertuvėse, pasakojo, kad po triukšmingo vakaro Nijolė Januškauskienė jai minėjo, jog Albiną žiauriai sumušė jos bute viešėjęs svečias, tačiau visus prigrasinęs tylėti - neva vyriškį apdaužęs pašalinis nepažįstamasis.
Teismui buvo pateiktas Donato Čėsnos laiškas, rašytas motinai iš tardymo izoliatoriaus. Laiške suimtasis prašė motinos paveikti liudytojus dėl prieš jį duodamų parodymų. Kelis laiškus kitiems liudininkams jis buvo išsiuntęs pats, tikėdamasis palankių parodymų. Be to, vienas suimtasis, įkliuvęs dėl kito įvykio, teisme liudijo, jog Donatas kameroje jam atviravo "sumušęs vyrą, kuris ligoninėje mirė". Negana to, prieš D. Čėsną, kategoriškai neigiantį savo kaltę, liudijo ir kelias ekspertizes atlikę specialistai. Jie patvirtino aptikę nužudytojo drabužių dalelių ant įtariamojo drabužių (ir atvirkščiai).
Sumuštas A. Norkūnas, į įvairias kūno vietas patyręs mažiausiai 17 smūgių kojomis ir rankomis, mirė po keturias paras trukusio gydymo Kauno medicinos universiteto klinikose. Be kitų traumų, vyrui buvo sulaužyti net šeši šonkauliai, kurie, laiku nesulaukus kvalifikuotos pagalbos, pažeidė vidaus organus.
Teismas paskelbė įrodęs D. Čėsnos kaltę ir paskyrė jam 9 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią Donatas jau atlieka nuo tada, kai buvo suimtas netrukus po įvykio.
