Pragaras baigėsi žmogžudyste
Irena ZUBRICKIENĖ
Už tardymo izoliatoriaus grotų pabuvusiai Jurbarko gyventojai Ginetai Vogelytei Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija padovanojo laisvę artėjančio 32-ojo gimtadienio proga - išteisino šią moterį, kaltintą dėl bendrininkavimo nužudant, ir paleido tiesiai iš teismo salės. "Kalinio dieta" paskirta tik išteisintosios bendrininku laikytam Nikolajui Kuznecovui (29 m.).
Kentė smurtą
Bausmės grėsmė viršum 6 metus bendravusių ir tik kelis mėnesius spėjusių kartu pagyventi sugyventinių Ginetos ir Nikolajaus galvų pakibo praėjusių metų spalio viduryje, kai Jurbarko teismo medicinos ekspertai patvirtino, jog prieš kelias dienas namuose rastas miręs Jonas Jurgilas (62 m.) yra smurto, o ne staiga užklupusios ligos auka. Ant mirusiojo kūno buvo aptiktos apie 15 smūgių žymės į įvairias kūno vietas, jam buvo sulaužyti šonkauliai, sumušta galva. Specialistai nustatė, kad mirtis nelaimėlį ištiko tuoj po patirto smurto.
Mėgstantis išgerti, bet visuomet ramus, taikus, tik savo lovos siekiantis žmogelis. Taip J. Jurgilą apibūdino keli liudininkai. O apie jo sugyventinę Marytę Gudavičienę, su kuria vyras gyveno puspenktų metų, kaimynai ir artimieji negalėjo taip pasakyti. Esą moteris girtaudavo dažniau, išgėrusi būdavo agresyvi, bardavo ir mušdavo savo ramųjį Jonelį. Tačiau vyras niekam nesiskųsdavo ir net paklaustas neišduodavo, kas jį "apdovanojęs" naujomis mėlynėmis.
Apsigyveno keturiese
Vis didesni triukšmai Marytės ir Jono pastogėje prasidėjo, kai praėjusių metų gegužę pas juos apsigyveno Marytės sūnus Nikolajus, sugrįžęs iš pataisos namų. Vyriškis, teismo suolą išbandęs nuo 16 metų, iki tol buvo išklausęs jau net 7 nuosprendžius. Už vagystes, plėšimus ir muštynes teistas Nikolajus daug laiko praleidęs "zonoje" - išleistas laisvėje jis sugebėdavo pagyventi vos apie metus.
Pas motiną ir jos sugyventinį Nikolajus apsigyveno ne vienas - kartu atsivedė "seną meilę" Ginetą, tarsi būtų skubėjęs kuo greičiau patirti poros gyvenimo malonumus, kol vėl atsidurs už grotų. Jaunesniųjų sugyventinių, rodės, netrikdė tai, kad su vyresniąja tokių pačių sugyventinių pora teks grūstis vieninteliame kambaryje.
Liudininkų teigimu, po vienu stogu mažoje erdvėje atsidūręs ketvertas greitai pradėjo pyktis. Kildavo garsių triukšmų. Anot paties Nikolajaus, visi kas kelias dienas draugiškai išgerdavo ir susitaikydavo.
Sukiršino alkoholis
Teismas nustatė, kad lemtingąją spalio 9-ąją šiuose namuose buvo girtaujama. Po kelių valandų prasidėjo nesutarimai. Iš pradžių susivaidijo Jonas ir Marytė - esą dėl savo buities problemų. Tuomet ir Nikolajus pradėjo garsiai reikšti savo pretenzijas motinos sugyventiniui. Sūnus reikalavo, kad Jonas pagaliau tučtuojau išeitų iš namų. Nikolajus buvo guodęsis savo kaimynei, esą motina jį išmainiusi į Joną, ir įsiskaudinęs vyras ne kartą buvo sakęs, kad Joną užmuš.
Liudininkų, kai neblaivių asmenų pastogėje tądien pirmą kartą kilo rimtas barnis, nėra. Užfiksuota, kad tame pačiame name gyvenanti Marytės motina Ona, Nikolajaus močiutė, garsiai šaukė, jog mušamas Jonas. Tuo metu Marytė visiškai girta gulėjo kieme, o iš kambario pasirodę jaunieji sugyventiniai tikino, kad niekas nieko nemuša.
Netrukus Gineta ir Nikolajus išėjo nusipirkti cigarečių, o paskui dar užsuko pas kaimynę. Kai apie vidurnaktį grįžo į namus, vėl kilo rimtos muštynės.
Painus tyrimas
Kas mušė Joną, tyrėjams ilgokai buvo neaišku, nes abu įtariamieji arba viską kategoriškai neigė, arba pasakojo nenuosekliai, vienas kitam vertė kaltę, tad ant teisiamųjų suolo atsidūrė abu - buvo kaltinami nužudę žmogų bendrininkaudami.
Teisme Gineta teigė, kad Nikolajus užsipuolė Joną, ragindamas jį išsinešdinti, todėl apie 10 minučių daužė rankomis ir spardė. Kai Gineta bandė apraminti Nikolajų, pati nuo jo gavo smūgį, buvo smaugiama ir jai buvo grasinama "padėti į vietą". O Nikolajus teisme tikino, kad Joną daužė ir spardė Gineta, neapsikentusi netvarkos namuose ir įkyrių Jono prašymų išgerti. Vyras netgi sustabdęs sugyventinę. Tokioje parodymų makalynėje buvo nenuginčijama tik viena: Jonas Jurgilas nuo patirtų smūgių visumos tą pačią naktį mirė.
Teisėsaugininkams teko giliau pasikapstyti po šią istoriją ir jos priešistorę. Liudininkai tikino lyg susitarę: Nikolajus - labai agresyvus, net mamos nepasigailintis, nervingas, greitai užsiplieskiantis ir žiaurus vyras, o Gineta - daug taikesnė, ramesnė, niekada nekėlusi rankos nei prieš Nikolajaus motiną, nei prieš jos sugyventinį. Buvo prisiminta, kad prieš 5 metus Nikolajus buvo sužalojęs savo draugę Ginetą ir už tai net kalėjo. Beje, Gineta irgi teista - prieš 10 metų ji buvo nubausta už vagystę.
- Iš pradžių viską neigiau tik iš baimės Nikolajui, nes jis darė man spaudimą, persekiojo, grasino supjaustyti veidą, - pasakojo Gineta. - Net ir slapsčiausi kartu su juo tuos du mėnesius po nužudymo, nes labai bijojau jam nepaklusti.
Būtent Nikolajaus ir Ginetos slėpynės po to, kai rytą jiedu suprato, jog išvakarėse sumuštas Jonas nebegyvas, pareigūnus nuo pat pirmosios minutės vedė teisinga tyrimo linkme. Juk jeigu pora būtų buvusi niekuo dėta, nebūtų ankstyvą rytą abu bėgte išbėgę iš namų, kai sugyventinio lavoną pamačiusi Marytė bėgliams pavymui šaukte šaukė, kad jie užmušė jos Jonelį.
Žudikas - tik vienas
Nikolajus ir Gineta slapstėsi pas Kaune gyvenančią Nikolajaus tetą. Jai apie kruviną smurtą pora nepasakojo. Moteris pati sužinojo, kai pernykščio gruodžio pradžioje Nikolajus ir Gineta pakliuvo į teisėsaugininkų rankas.
Teisme abu teisiamieji kaltino vienas kitą melagingais parodymais ir apkalbomis, neigė savo kaltę, Gineta vadino Nikolajų jau buvusiu sugyventiniu.
Teismo tyrimas nustatė, kad nėra pakankamai įrodymų, jog J. Jurgilas mirė nuo Ginetos rankos. Nenustatyta ir abiejų kaltinamųjų bendrininkavimo aplinkybė. Trijų teisėjų kolegija nusprendė, kad motinos sugyventinį, kaip ir buvo žadėjęs, mirtinai uždaužė Nikolajus Kuznecovas. Jam, pripažintam recidyvistu, buvo paskelbtas nuosprendis - 11 metų nematyti laisvės. Kaip buvo pamaloninta Gineta Vogelytė, jau minėta pačioje pradžioje.
