Bėda, apie kurią moterys nedrįsta prabilti
Sandra Bytautienė
Užsienio šalių ekspertai teigia, kad pusė moterų per gyvenimą patiria rūpesčių dėl šlapimo nelaikymo. Pasaulyje dėl šlapimo nelaikymo kenčia 200 milijonų žmonių, pusė iš jų - moterys. Kas šeštą gimdžiusią trisdešimtmetę ir kas antrą penkiasdešimtmetę vargina ši problema. Reprodukcinio amžiaus moterims dažniausiai tai būna nuo fizinio krūvio, o menopauzės, postmenopauzės laikotarpiu moteris vargina dirgli šlapimo pūslė. Tyrimų duomenimis, moterys, pagalbos į gydytojus dėl to kreipiasi vidutiniškai tik po 3 metų nuo simptomų atsiradimo pradžios. Tik 8 proc. kreipiasi po mėnesio, o apie 20 proc. - po metų. Atlikus didelį palyginamąjį tyrimą Pietų Afrikoje, buvo konstatuota, kad afrikietės šlapimo nelaikymu serga 8-10 kartų rečiau nei baltosios rasės moterys.
Šiek tiek anatomijos
Šlapimo pūslę, žarnyną ir gimdą palaiko hamako formos raumenys, einantys dubens apačia nuo gaktikaulio iki stuburo. Šių raumenų funkcija - ne tik palaikyti organus savo vietoje, bet taip pat ir užspausti šlaplę bei išeinamąją angą. Minėtiems raumenims praradus savo stangrumą, sunkiau suvaldyti šlapimo pūslę ir sulaikyti šlapimą, todėl jis pradeda prasisunkti. Tai nevisiškas šlapimo spaudimo nelaikymas. Jis skiriasi nuo visiško šlapimo nelaikymo, paprastai atsirandančio vėlesniais gyvenimo metais - tada šlapimo pūslė nevaldomai ištuštėja iki galo.
Nėštumas ir gimdymas - dažniausios priežastys
Tyrimai rodo, kad nuo 31 iki 60 proc. moterų nesulaiko šlapimo nėštumo metu. Tokioms moterims ir ateityje gresia ši problema. Nėštumo metu augant vaisiui, gimda išsiplečia, be to, hormonai ruošia moterį gimdymui - suminkštėja kūno raiščiai ir sąnariai, o dubens apačios raumenys susilpnėja. Daugelis moterų pirmuosius šlapimo nelaikymo požymius pastebi paskutinėmis nėštumo savaitėmis.
Nustatyta tiesioginė priklausomybė tarp gimdymų skaičiaus ir šlapimo nelaikymo - natūralaus gimdymo metu pažeidžiami dubens dugno raumenys, pudendiniai ir dubens nervai, parauretriniai raiščiai. Tarp vieną kartą gimdžiusių moterų šlapimo nelaikymas dėl fizinio krūvio būna 3 proc. Atvejų. gimdymų skaičiui didėjant - dvigubėja ir šios patologijos pasireiškimas, jos tikimybė didesnė ir tada, kai gimdymas yra komplikuotas.
Kaip elgtis nėštumo metu ir po gimdymo
Nėštumo metu patartina atlikti Kėgelio pratimus (aprašomi toliau). Labai svarbu, ar moteris sportavo prieš nėštumą. Sportavusioms šlapimo nelaikymas pasitaiko rečiau. Kitokių profilaktikos priemonių kol kas nėra.
O pratimus po gimdymo svarbu pradėti kuo anksčiau, nes pirmąsias dienas po gimdymo intensyviai vyksta atsistatymo procesai, o treniruotės juos palengvina ir pagreitina. Jei moteris neatlieka pratimų pirmąsias savaites po gimdymo, jos pilvo sienos ir dubens raumenys gali negrįžti į pradinę fizinę formą. Fiziniai pratimai ankstyvuoju pogimdyminiu periodu neleidžia užsistovėti veniniam kraujui, susidaryti trombams, padeda grąžinti gimdą į normalią padėtį, reguliuoja šlapinimosi-tuštinimosi funkcijas, stiprina raumenis, grąžina fizinę formą ir normalią laikyseną.
Fizinę veiklą po natūralaus gimdymo galima pradėti tuoj pat, kai tik moteris jaučiasi pajėgi atlikti fizinius pratimus. Visus pratimus, kurie buvo daromi nėštumo metu, atsargiai galima atlikti ir po gimdymo. Pirmąsias dienas po gimdymo daug dėmesio reikia skirti dubens dugno raumenims, nes nėštumo metu jiems teko labai didelis krūvis. Po gimdymo gimdos dugnas ir visi raiščiai būna išsitempę ir susilpnėję, todėl pirmąjį mėnesį po gimdymo moterims reikėtų nekilnoti sunkių daiktų ir neužsiimti sunkia fizine veikla, nedaryti maksimalios amplitudės pilvo preso pratimų. Raiščiai įprastinį tonusą įgauna trečios savaitės pabaigoje.
Dubens dugno raumenų stiprinimo pratimus galima pradėti praėjus 6 valandoms po gimdymo - taip greičiau bus atstatyta šių raumenų jėga. Reikia tiesiog sutraukti ir atpalaiduoti tarpvietės raumenis. Nenustebkite, jei atliekant pratimus susitraukimą jausite tik aplink išeinamąją angą - taip yra dėl to, kad po gimdymo tarpvietė yra aptirpusi. Šiuos dubens dugno stiprinimo pratimus būtina atlikti 20-30 kartų per dieną po 4-5 sutraukimus. Dažnai moterys tiesiog bijo atlikinėti pratimus dėl pogimdyvinio kraujavimo ar dėl susiūtų plyšusių audinių bei skausmo. Tai klaida, nes būtent pratimai pagerina kraujo cirkuliaciją, skatina gijimą bei padeda pašalinti uždegiminį eksudatą (skystį), dėl to mažėja skausmas. Kadangi nėštumo metu dubens dugno raumenys buvo tempiami, atlikinėjant pratimus svarbu lėtai įtempti ir atpalaiduoti. Šių raumenų sutraukinėjimo skaičių reikėtų didinti iki 50 kartų per dieną po 5 sutraukimus.
Kėgelio pratimai dubens raumenims stiprinti
1. Atsisėskite ant kėdės, kelius laikydama pečių plotyje. Įsivaizduodama, kad norite sulaikyti šlapimo tekėjimą, įtempkite bei atpalaiduokite raumenis tarp išeinamosios angos ir makšties. 2. Sėdėdama toje pačioje padėtyje, greitai įtempkite dubens apačios raumenis ir greitai juos atpalaiduokite. Kartokite tiek kartų, kiek galite. Kiekvieną dieną atlikite lėtų ir greitų pratimų serijas po 8 kartus. Praeis 6 mėnesiai, kol dubens apačios raumenys taps pakankamai stiprūs. Pratimus galima suderinti su kokia nors kita veikla: atlikti žiūrint televizorių, važiuojant automobiliu ar plaunant indus. Kaip patikrinti mankštos rezultatus? Šlapindamasi pabandykite sulaikyti šlapimo srovę. Jei šlapimo srovė ne sulėtėja, o pagreitėja, vadinasi, jūs įtempiate ne tuos raumenis.
Sutrikimo diagnozavimas
Jeigu praėjus 12-16 savaičių po gimdymo moteris jaučia šlapimo nelaikymą, ji turi kreiptis į gydytoją specialistą. Moterims dažnai kyla klausimas, į kokį specialistą kreiptis - ginekologą ar urologą? Geriausia kreiptis į uroginekologą, kurio specializacija - moterų urologinės ligos. Paprasčiausias būdas - kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Kaip gydomas šlapimo nelaikymas
Pirmoji pagalba yra įklotai, jie gali padėti, kai moteris nenori ar dėl įvairių priežasčių negali gydytis. Po gimdymo labai svarbios tarpvietės raumenų treniruotės. Jos sustiprina raumenis, taip geriau palaikoma šlaplė. Keliant didelį svorį visoms moterims reikėtų įtempti tarpvietės raumenis. Šlapimo nelaikymas gydomas vaistais, chirurginiu būdu, pakaitine hormonų terapija, fizioterapinėmis procedūromis. Taikant vienokius ar kitokius gydymo metodus, visiškai pasveiksta maždaug 90 proc. pacienčių.
