GYDOMOSIOS KAŠTONŲ SAVYBĖS
Sandra Bytautienė
Turbūt daugelis prisimena vaikystę, kai eidami į mokyklą ar kieme rinkdavo žalius kaštono "ežiukus" ir bandydavo pažiūrėti, kas yra viduje. Pasirodo, kaštonai gali būti naudingi mūsų sveikatai. Nors kaštonai žydi gegužę, tačiau iš kiauto išsiridena tik rudenį, todėl mūsų močiutės, norėdamos pasigaminti kaštonų antpilo ar nuoviro, turėdavo laukti rudens. Tačiau laikas bėga pirmyn, farmacijos pramonė sparčiai vystosi, todėl dabar turime veiksmingų kaštonų ekstraktų, kapsulių, tablečių visais metų laikais.
Kaštonų sėklose yra 2 - 10% svarbiausios veikliosios medžiagos - triterpenglikozidų (dar vadinamų eskinais). Kitos sudedamosios kaštonų ekstrakto medžiagos - flavonoidai, katechinai - gaunami iš vaistinių žaliavų. Visos šios veikliosios natūraliosios medžiagos ir naudojamos įvairių preparatų gamybai.
Kam tinka kaštonai
Žolelių žinovai gydymo reikalams naudoja jaunų kaštonų šakelių žievę, žiedus, lapus ir, žinoma, vaisius. Žieves reikia skusti anksti pavasarį, žiedus skinti, kol dar ne visi išsiskleidę, lapai skabomi birželį, o vaisiai renkami, kai patys nukrenta.
1. Kosuliui malšinti
Kaštonų žiedų medus tinka organizmui stiprinti, malšina kosulį. Yra duomenų iš labai senų literatūros šaltinių, kad reikia į miltelius sugrūsti nuluptus kaštonų vaisius, užpilti baltuoju vynu, suplakti, palaikyti ir gerti po šaukštą kelis kartus per dieną nuo kosulio.
2. Iš kaštono lapų - arbata
Šaukštą sudžiovintų ir susmulkintų kaštonų lapų arba šaukštelį džiovintos ir sumaltos žievės miltelių užpilti puse litro vandens, užvirinti ir ant silpnos ugnies virinti 15 minučių. Ataušinti, nusunkti ir gerti po pusę stiklinės 4 kartus per dieną prieš valgį. Padeda sergantiems reumatu, podagra, bronchitu, tuberkulioze, pablogėjus virškinimui.
3. Gerti ir įtrinti
Vertingi yra spiritiniai kaštonų antpilai. 50 g džiovintų žiedų užpilti puse litro kuo stipresnės degtinės ar spiritu, laikyti ne mažiau kaip 2 savaites, nusunkti ir gerti po 30 - 40 lašų 4 kartus per dieną - nuo kojų venų išsiplėtimo, hemorojaus, vidurių užkietėjimo. Nuo tų pačių negalavimų padeda šviežios kaštonų žiedų sultys, geriamos po 20 - 25 lašus 4 kartus per dieną. Spiritinis antpilas tinka skaudamiems sąnariams įtrinti. Liaudies medicinos praktikai teigia, kad sąnarių skausmus malšina susmulkintų kaštonų vaisiai, užpilti paprasčiausiu actu.
4. Higienai ir grožiui
Skandinavijos šalys iš kaštono vaisių išmoko daryti puikią skalbimo priemonę, o kas liko... sunaudoti maistui. Sumaltus kaštonų vaisius užpila šiltu vandeniu su trupučiu sodos, laiko parą, kartkartėmis permaišydami, paskui nusunkia ir gauna pačią ekologiškiausią skalbimo priemonę vilnai ir šilkui skalbti.
Taip pat kaštonai iki šiol naudojami brangios kosmetikos pramonėje.
5. Nervų sistemai
Kaštonas gydo nemigą, blogą nuotaiką, ramina, padeda nugalėti baimę. Kelis kaštonus verta nešiotis kišenėje, mat jie turi tokių pačių savybių, kaip ir pats medis. Kaštonai neutralizuoja kenksmingą radiacinį spinduliavimą, švelnina reumatinius skausmus.
6. Nuo išsiplėtusių venų ir hemorojaus
Apie kojų venų varikozes (mazginį venų išsiplėtimą) žino dauguma žmonių. Tai labai paplitusi liga. Ja serga apie 15 procentų žmonių. Kojų venų varikozių vystymąsi skatina stovimas ar sėdimas darbas, antsvoris, netinkama avalynė, vidurių užkietėjimas. Moterims didelės įtakos turi hormonų pusiausvyros pakitimai: menstruacijų ciklo pradžia, klimaksas, nėštumas ir gimdymas. Liga prasideda nepastebimai. Pradžioje po ilgesnio sėdėjimo ar stovėjimo juntamas sunkumas kojose, vakare patinsta blauzdos, naktimis gali būti mėšlungis. Ryte ligos požymiai išnyksta, bet vakare juos vėl pastebime. Ilgainiui pastebime išsiplėtusias venas, po kurio laiko venos tampa "mazguoto", kojų patinimai didėja, atsiranda sunkiai gyjančios opos. Dėl venų išsiplėtimo ne tik pablogėja kojų estetinis vaizdas. Susidarę venose kraujo krešuliai gali atitrūkti ir sukelti net gyvybei pavojingų komplikacijų. Ligai įsisenėjus, ligonius tenka operuoti.
Ar galima ligos išvengti arba bent jos vystymąsi sulėtinti? Pasivaikščiojimai, važinėjimas dviračiu, bėgimas, kojų mankšta, antsvorio sumažinimas gerina kraujo tekėjimą venomis, stiprina jų sieneles. Reikia vengti stovimo ar sėdimo darbo, moterims nepatariama dažnai dėvėti batelių aukštais kulniukais. Šie paminėti patarimai tinka ir besiskundžiantiems hemorojumi.
Jei bendros priemonės nepadeda, nešiojami elastiniai vyturiai, specialios elastinės puskojinės ar pėdkelnės. Pastebėjus pirmuosius ligos požymius, reiktų pradėti vartoti vaistus stiprinančius venų sieneles, gerinančius veninę kraujotaką bei mažinančius kojų pabrinkimus. Tam geriausiai tinka augalinės kilmės vaistai.
Ypač veiklūs vaistai pagaminti iš kaštonų ekstrakto. Tai patvirtina daugybė mokslininkų atliktų tyrimų. Kaštono ekstrakte yra natūralių medžiagų, kurios didina venų tonusą, mažina kraujagyslių pralaidumą ir venų uždegimą. Tai stabdo venų plėtimąsi ir stabdo skysčių patekimą į aplinkinius audinius. Be to, kaštonų ekstrakte esančios aktyvios medžiagos skatina skysčių pasišalinimą, mažina dėl pablogėjusios veninės kraujotakos atsiradusius kojų skausmus ir raumenų spazmus, sunkumo ir tempimo pojūtį, odos niežėjimą.
Kadangi kaštonų preparatai mažina kraujo krešėjimą, būtina pasitarti su gydytoju. Tik gydytojas gali patarti, kuo dar galima papildyti gydymą, ar nurodyti, kada reikia operuotis.
