Šalinti ligų pasekmes - į reabilitaciją
Ilgą laiką prioritetinė medicinos kryptis buvo ūminių ligų diagnostika, gydymas ir profilaktika. Ilgėjant vidutiniam Lietuvos gyventojų amžiui, pradėjo vyrauti ligos, kurių profilaktikos ir gydymo efektyvumas yra daug mažesnis negu ūminių ligų. Be to, tobulėjant medicinai, vis daugiau žmonių išlieka gyvi po sunkių traumų ir ligų, tad gydytojams dažniau tenka susidurti su ligų ir traumų pasekmėmis, kurios sutrikdo pagrindines žmogaus biosocialines funkcijas. Lietuvoje sunkių ligonių reabilitacijai iki šiol skiriama per mažai dėmesio. Pagal pasaulinius standartus apie 20 proc. stacionare gydomų save neapsitarnaujančių ligonių turi gauti reabilitacijos pagalbą, o pas mus vyrauja nuomonė, kad daug svarbiau turėti diagnostinę ir gydomąją bazę, negu reabilitacijos skyrius. Reabilitacijos požiūriu jau stacionare reikėtų išskirti ligonius, kuriems liga ar trauma biosocialines funkcijas sutrikdo nežymiai arba tik trumpam laikui, ir ligonius, kuriems jos sutrikdomos žymiai ilgesniam laikui. Pirmajam ligonių kontingentui užtenka atskirų ar komplekso medicininės reabilitacijos priemonių - gydymo vaistais, psichoterapijos, kineziterapijos, logopedinės pagalbos ir kt., o antrajam kontingentui nuo pirmųjų ligos dienų pagalbą turi taikomas moksliškai pagrįstas reabilitacijos priemonių kompeksas. Apie reabilitacines paslaugas, jų prieinamumą Kaune sutiko papasakoti Kauno medicinos universiteto klinikų Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vadovas Alvidas Keizeris.
- Kada įkurta Kauno medicinos universiteto Reabilitacijos klinika? Kokia jos struktūra?
- Klinika įkurta 1991 metais Kauno akademinių klinikų Fizioterapijos ir Gydomosios mankštos skyrių bazėje. Klinikos struktūrą sudaro Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyrius, Elektrostimuliacijos sektorius ir Ambulatorinės reabilitacijos poskyris), Kineziterapijos skyrius ir Invalidų reabilitacijos mokslinė praktinė laboratorija.
- Kokias procedūras ligoniams teikia Reabilitacijos klinika?
- Klinika specialistų komandos principu teikia reabilitacijos pagalbą ligoniams, kuriems yra žymių biosocialinių funkcijų sutrikimų ūminiu ligos ar traumos periodu. Ligoniams gydyti naudojami moderniausi fizioterapinių procedūrų kompleksai, treniruokliai, vandens, šiluminės ir šalčio procedūros bei kitos priemonės. Naujausi skyriuje naudojami metodai - lazerio terapija, impulsinė magneto terapija, atliekama raumenų ir nervų elektrodiagnostika, miotonusometrija, elektrostimuliacija, įvairios vandens procedūros (pvz., vandens takas, dažniausiai naudojamas judamojo aparato ligoms gydyti, taip pat po artroskopinių operacijų).
- Kokios reabilitacinės procedūros atliekamos Elektrostimuliacijos sektoriuje?
- Elektrostimuliacijos sektorius įsteigtas 1992 metais. Naudojant elektrostimuliacijos procedūras, Neurochirurginės reanimacijos skyriuje 2,8 karto sumažėjo mirčių dėl plaučių arterijos trombų embolijos. Raumenų elektros stimuliacija taikoma įvairių operacijų metu, pooperaciniame periode tromboembolinių komplikacijų, pragulų profilaktikai, taip pat esant žarnyno funkcijų sutrikimams, šlapimo nelaikymui, diafragmos stimuliacijai, esant periferinių nervų neuropatijoms, diabetinėms polineuropatijoms, vaikams - kreivakaklystės, plokščiapėdystės korekcijai. Elektrostimuliacija indikuotina esant įvairios kilmės artritams, atrozėms. Skausmo atveju taikoma nuskausminanti elektrostimuliacija. Naujovė yra ta, kad elektrostimuliacija pradėta taikyti Traumatologijos ir ortopedijos klinikoje ligoniams po kelio ir klubo operacijų, kurių mobilumas sumažėjęs.
- Turbūt didelio pacientų dėmesio ir antplūdžio sulaukia Ambulatorinės reabilitacijos poskyris? Ar pacientai turi pakankamai informacijos apie jį?
- Jis įsteigtas 1999 metais, vienu metu čia gali gydytis 30 neurologinio, artrologinio, traumatologinio, kardiologinio profilio ligonių pagal nustatytas indikacijas. Reabilitacijos klinikos ambulatorinis poskyris yra Kardiologijos korpuse. Kauno mieste pacientai gali pasirinkti vykti į procedūras į Šilainių, Dainavos ar Kalniečių poliklinikas, Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninę, į Ambulatorinės reabilitacijos ir nugaros skausmų kliniką Taikos pr. (Šiluminius tinklus), "Ortopedijos techniką". Ambulatoriniame poskyryje darbas organizuojamas taip pat komandos principu. Su ligoniu dirba gydytojas, kineziterapeutas, socialinis darbuotojas, psichologas, ergoterapeutas, slaugytoja. Stacionare į ambulatorinės reabilitacijos poskyrį pacientus siunčia gydytojai specialistai (reumatologai, neurologai, kardiologai) arba šeimos gydytojai, užpildę visus dokumentus kaip į sanatoriją. Visos procedūros yra nemokamos. Ambulatoriškai gydomiems ligoniams, turintiems gydytojų siuntimą reabilitologo konsultacijai ir Medicinos universiteto Šeimos klinikos pacientams skiriamos mokamos masažo ir vandens procedūros.
- Kiek pacientams su siuntimu reikia laukti procedūrų? Ar nežadate plėstis?
- Eilių nėra, o, mano nuomone, palaukti savaitę nėra tiek ir daug. Per metus mūsų skyriuje gydoma iki 400 pacientų, o kai sėkmingai dirbama, tai galvojame ir apie plėtrą. Dabar laukiame, kol bus baigtas remontas Elektroterapijos poskyryje. Galiu pasakyti, kad mes džiaugiamės kiekvienu pacientu.
- Kiek paprastai vienam pacientui skiriama procedūrų ambulatorinėje reabilitacijoje ir stacionare?
- Stacionarinis ligonis turi savo "ligonio krepšelį", į kurį įeina ir reabilitologo paslaugos. Tokiam ligoniui procedūrų skaičius nėra nustatytas, nes atliekama tiek, kiek reikia. O ambulatoriniams apsilankymams teritorinės ligonių kasos skiria 825,6 Lt., t.y. 16 lovadienių. Ambulatoriškai kineziterapija gali būti atliekama kasdien, masažas 6-7 kartus, elektrostimuliacijos procedūros - kasdien, o pagal poreikį - ergoterapeuto, socialinio darbuotojo konsultacijos.
- O ar gali pats žmogus susimokėti už procedūras, ar jam vis tiek būtina turėti siuntimą iš šeimos gydytojo?
- Siuntimo reikia, kad gydytojas reabilitologas žinotų apie jūsų ligą, taip pat ar nesergate pvz., onkologinėmis ligomis, nes tokiu atveju negalima taikyti kai kurių procedūrų. O jei pacientas susimoka pats - procedūrų skaičius neribojamas.
- Jei procedūros skiriamos ambulatoriškai, ar gerai, jei pacientas po procedūrų eina į darbą, nes nenori imti nedarbingumo pažymėjimo?
- Tai nėra blogai, tačiau po bendrų procedūrų (vandens procedūrų, elektroforezės) reikėtų trumpalaikio poilsio, pvz., 1 valandos.
Kaip pasikeičia ligonių būsena pabaigus gydymosi kursą?
- Tai priklauso nuo žmogaus. Žinoma, pacientai jaučiasi geriau ir fiziškai, ir psichologiškai. Tikiuosi, kad mūsų komanda jiems tikrai padeda sugrįžti į visavertį gyvenimą, be to, šiltas vanduo tikrai pagerina savijautą.
- Ačiū už pokalbį.
Kalbėjosi Sandra Putrūnaitė
