Jonė Ožalaitė
Atminties sutrikimai - dėl gyvenimo būdo
Prieš keletą metų teko lankytis Amsterdame ir bendrauti su ten gyvenančiais ir dirbančiais lietuviais. Tuomet labai stebėjausi olandų gyvenimo tempu: dirba įtemptai, kartais net neskaičiuodami darbo valandų. Šventą darbo dieną nelabai ir galėjai susitikti su dirbančiais draugais, nes jų darbo laikas ne visada apsiribodavo mums įprastomis aštuoniomis darbo valandomis - jų galvose amžinai kirbėdavo tolimesni darbo planai, vykdavo diskusijos, kaip įgyvendinti vieną ar kitą projektą. Visi kaip vienas tie darboholikai turėjo pasiteisinimą: kas siekė karjeros, kas taupė pinigėlius tolimesniam mokslui, kas - būstui. Savaitės pabaigoje, penktadienių vakarais tuntai nuvargusių žmonių dažniausiai suplūsdavo į kanalais plaukiojančius laivus ir laivelius, sugužėdavo į restoranus bei kavines ir surengdavo triukšmingus vakarėlius su alumi, bulvių traškučiais, o neretai ir "žolyte". Taip atsikratę streso, dvi poilsio dienas praleisdavo jau kaip kuris išmano.
Nelabai tuomet įsivaizdavau, kad toks gyvenimo tempas pasieks ir mus. Šiandien bent jau didieji miestai gyvena panašiu tempu, įstaigose ir įmonėse verda darbas. Pietų pertraukos metu kavines užpildo pasitempę klerkai, vadybininkai, verslininkai. Čia prie pietų stalo jie pratęsia diskusijas apie tolesnius darbo planus, sudarinėja sutartis, aptaria verslo planus. Į namus grįžta išsekę ir pervargę. Ir taip diena iš dienos. Dažnas moksleivis ar studentas, ypač egzaminų metu, nuo didžiulės įtampos nebegali užmigti. O kur dar didžiulis informacijos srautas: laikraščiai, televizija, kompiuteriai. Dažnas nuo tokio tempo atitoksta tik tuomet, kai pajunta, kad naktimis nebegali užmigti, ima kamuoti nerimas, pasijunta išvargęs ir išsekęs, ima šlubuoti atmintis.
- Va tada jie atlekia pas mus, - sako šeimos gydytoja Alvyda Gesaitienė, - prašo pagalbos. Blogiausiai, kad pagalbos ieško vis jaunesni žmonės. Ypač jų padaugėja pavasarį, kai prasideda egzaminų karštligė, kai po žiemos organizmas išsekęs, kai įtemptai dirbantis žmogus ilgai neatostogavęs.
Pasak medikės, mūsų žmonės dar nesugeba sutvarkyti savo gyvenimo ritmo taip, kad į dienotvarkę būtų įrašytas dar ir sportas, ir reguliarus valgymas, ir atokvėpio valandėlė. Jaunam žmogui dabar pirmiausiai rūpi karjera - kaip greičiau įsigyti būstą, kaip sukaupti pinigėlių mokslui užsienyje ir pan. Sveikata lieka nežinia kurioj vietoj, o įtampai pašalinti dažnai pasirenkami cigaretė, alkoholis ir kiti žalingi įpročiai. O visa tai veda tik į dar didesnę bėdą - žmogus suserga depresija, pasireiškia atminties sutrikimai.
Senatviniai atminties sutrikimai, išsekimas gydomas paprasčiau, nes tai dažnai susiję su konkrečiais susirgimais - ateroskleroze, persirgtomis ligomis, smegenų navikais ir pan. Tačiau medikams neramu dėl jaunų žmonių nervinio išsekimo, atminties sutrikimų.
- Ateina, rodos, visai sveikai atrodantis vyrukas, - sako gydytoja A. Gesaitienė, - o, pasirodo, jį kankina nemiga, jaučiasi išsekęs, skundžiasi atminties sutrikimais. Dažniausiai tokių žmonių ir tyrimai būna neblogi. Organizmas dirba lyg ir neblogai, o negalavimus jaučia. Jokių vaistų, kad tuos pojūčius pašalintų, nepaskirsi. Nebent gali pasiųsti pas psichoterapeutą.
Pasak gydytojos, blogas įprotis pervargimą, įtampą, nemigą "gydyti" alkoholiu, o po kiekvieno kivirčo, ar, tarkim, nepasisekusio sandėrio užsitraukti cigaretę, didžiuliais kiekiais maukti stiprią kavą ar net griebtis narkotikų.
Mes dar neįpratę turėti savo psichologą, su kuriuo galėtume pasikalbėti apie mus kankinančias problemas. Tad norėdamas išsaugoti gerą atmintį, nepervargti, žmogus turi tuo rūpintis pats. Siūlome keletą išbandytų priemonių, kaip atsikratyti nuovargio, streso, pagerinti miego kokybę.
* Jei rytais suglebę ir sunku keltis, įveikite save ir rytais persiliekite šaltu vandeniu, o po to apsitrinkite šiurkščiu rankšluosčiu.
* Kai tik turite valandėlę laisvo laiko, prisileiskite aukštą indą (arba vonią) šalto vandens (kad vanduo siektų nors pusę blauzdų) ir pabraidykite tarsi gandras aukštai keldami kojas.
* Kai nepavyksta susikaupti, išbandykite eterinius aliejus. Ant smilkinių tereikia užlašinti keletą lašų pipirmėtės, imbiero, baziliko, čiobrelio ar gvazdiko eterinių aliejų.
* Vaistinėse įsigykite preparatų su ginkmedžio ekstraktu (jų yra įvairiausių - ir firmų, ir koncentracijos). Moksliniai tyrimai ir praktika parodė, kad dviskiaučio ginkmedžio ekstraktas mažina nuovargį, jį vartojant pagerėja miegas, nuotaika ir atmintis.
* Keletą kartų per dieną pakramtykite kardamono grūdelių. Jų galima nusipirkti vaistinėse. Kardamono sudedamosios dalys jums padės atsikratyti įtampos, susikaupti, suteiks naujų jėgų.
* Nepamirškite kuo dažniau sportuoti ar tiesiog pasivaikščioti gryname ore ir maitintis pilnaverčiu maistu.
