Plaučių vėžys - klastinga liga, tačiau ją galima įveikti
Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Vieno nedidelio miestelio, esančio Kauno rajone, gyventojai Jurgitai V. rugpjūčio pradžioje sukako 40 metų. Dar nuo ankstyvo pavasario planavusi gražią jubiliejinę šventę, šio sumanymo moteris turėjo atsisakyti. Ta diena, kai Jurgita manė šėlsianti su draugais ir artimaisiais, prabėgo onkologinės ligoninės palatoje. Tiesa, gimtadienio proga Jurgita gavo daug gėlių bei dovanų, bet jos nesuteikė džiaugsmo. Dabar, jau sustiprėjusi ir fiziškai, ir dvasiškai, ši simpatiška moteris bando pripažinti, jos manymu, neginčijamą tiesą - niekada nereikia planuoti savo ateities, nes planai gali sugriūti per vieną akimirką...
Laimingi - tik trys laipteliai
Jurgita prisipažįsta, jog visą gyvenimą norėjusi būti laiminga (to trokšta kiekvienas). Pirmąjį laiptelį į laimę ji manė peržengusi tada, kai ištekėjo už mylimo žmogaus. Antrąjį - kai po ilgo laukimo pagaliau susilaukė dukrelės, o vėliau ir sūnaus. Jurgita visada svajojo turėti savo namus, todėl, kai persikėlė iš uošvių buto, nors ir erdvaus, bet gana šalto, į nuosavą namelį - džiaugsmui nebuvo ribų. Atrodė, jog nebeliko jokių rūpesčių, kad bus galima visą dėmesį skirti sau ir šeimai. Staiga, lyg perkūnas iš giedro dangaus, smogė žinia - ji serga plaučių vėžiu. Vėliau medikai bandys nuspėti: gal šią ligą moteris paveldėjo, nes jos tėvas taip pat sirgo plaučių vėžiu...
Kurso draugė paankstino susitikimą su medikais
Kartą Jurgita sutiko seniai matytą kurso draugę ir pakvietė ją į svečius. Jauna moteris išgirdo skaudžią draugės gyvenimo istoriją. Buvo sunku patikėti, jog visą laiką sveikata ir energija tryškusi bendramokslė serga pražūtinga liga - krūties vėžiu. Su šia liga ji galynėjosi jau trejus metus. Tąsyk kurso draugės išsakyti negalavimai nepraslinko pro Jurgitos ausis ir net paskatino susirūpinti savo sveikata. Mat baigiantis žiemai Jurgita pastebėjo, jog ją vis dažniau apima nuovargis, silpnumas, krūtinę nudiegia skausmas, tarsi be jokios priežasties ima kamuoti keistas dusulys. Kartais, drebėdama nuo keisto vidinio virpulio, ji pabusdavo naktį, pajutusi, lyg ją kas būtų užgulęs visu svoriu. Paskui, net nesilaikant jokių dietų, pradėjo kristi svoris. Iš pradžių kiek apkūnokai Jurgitai buvo smagu jausti, kaip dailėja kūno linijos, bet vėliau džiaugsmą pakeitė nerimas. Na, o po susitikimo su kurso drauge Jurgita nusprendė, jog laikas pasirodyti gydytojui.
Medikų prognozės džiugina
Tos dienos, kai moteris išgirdo grėsmingą diagnozę, ji iki šiol nenori prisiminti. Buvo taip baisu, jog norėjosi mirti tą pačią minutę. Padedama vyro, vaikų ir artimųjų, Jurgita nusprendė nepasiduoti. Moteris džiaugiasi, kad operacija, per kurią buvo pašalintas ant plaučio (keistai, lyg būtų prilipęs) susiformavęs auglys, praėjo sėkmingai, nekilo jokių komplikacijų. Šiuo metu Jurgitai taikomas spindulinis gydymas. Medikai tvirtina, jog yra didelė tikimybė, kad moteris pasveiks...
Jurgita neslepia, jog daug tvirtybės suteikė Eglės Mėlinauskienės mintys, kurias jai perskaitė pažįstama žurnalistė. Jurgita sako, jog visiškai sutinkanti su tuo, kad tik dabar pajuto, ką reiškia gyventi nesusimąstant ir netausojant nei savęs, nei gyvenimo. Tai pajunti tik pabuvojus akistatoje su mirtimi...
Rūkymas - pagrindinis vėžio sukėlėjas
Medikų teigimu, tiksli plaučių vėžio išsivystymo priežastis nėra aiški. Vis dėlto yra žinoma daug rizikos faktorių, kurie, ilgai veikdami organizmą, gali sukelti plaučių vėžį. Vienas svarbiausių šią ligą įtakojančių veiksnių - rūkymas. Cigarečių dūmuose yra apie 4 000 cheminių medžiagų, iš jų - daugiau nei 40 žinomų kancerogenų (t. y. vėžį sukeliančių medžiagų). Kancerogeninės medžiagos, ilgą laiką besikaupdamos žmogaus audiniuose ir kai kuriuose organuose, sukelia vėžį bei kitas ligas. Rizikos laipsnis susirgti šia liga tiesiogiai priklauso nuo surūkomų per dieną cigarečių skaičiaus ir rūkymo trukmės. Medikai tvirtina, jog tabako rūkymas didina riziką susirgti plaučių vėžiu nuo 2 iki 190 kartų. Žmogaus sveikatai kenkia ir pasyvus rūkymas (buvimas prirūkytoje patalpoje). Lyginant su visiškai nerūkančiais žmonėmis, pasyvus rūkymas minėtą riziką gali padidinti apie 2 kartus. Tyrimais nustatyta, jog nuo intensyvaus rūkymo pradžios iki to laiko, kai susergama plaučių vėžiu, praeina vidutiniškai apie 20-30 metų. Kadangi daugiau rūko vyrai - jie dažniau ir suserga plaučių vėžiu. Tačiau pastaruoju metu pastebima, jog vis dažniau šia liga suserga ir moterys, nes jos pradėjo kur kas daugiau rūkyti.
Kenksmingos cheminės medžiagos
Plaučių vėžio išsivystymą gali įtakoti ir kai kurios pramonėje naudojamos medžiagos - arsenas, asbestas, uranas, degutas, chromas, nikelis ir t. t. Kitos ligos, kurios pakenkia bronchams, taip pat gali sukelti vėžį. Be to, tyrimais įrodyta, jog polinkį šiai ligai gali nulemti ir paveldėjimas. Sakykime, jeigu kuris iš tėvų (ar abu) sirgo plaučių vėžiu, tikimybė, jog šia liga gali susirgti ir jų vaikai, padidėja du-tris kartus.
Pajutus ligos požymius reikia nedelsti
Kokie pagrindiniai šios ligos simptomai? Medikai teigia, jog ypač rimtai reikėtų susirūpinti savo sveikata, jeigu pajuntame dusulį, apetito stoką, krentantį svorį (žinoma, jei nesilaikome dietos), skausmą krūtinėje, kosulį, skrepliavimą, nežymų karščiavimą, silpnumą, nuovargį, atsikosėjimą krauju. Paprastai vėžiu susergama palengva, o ligos požymiai gali būti įvairūs ir netgi nespecifiniai. Simptomų intensyvumas priklauso nuo to, kur vėžys susiformavęs ir kaip išplitęs. Beje, navikui augant, šie simptomai vis labiau ryškėja.
Jei ligonis efektyviai negydomas - gali numirti per keletą metų. Tačiau anksti nustačius ir laiku atlikus operaciją, plaučių vėžio plitimą galima sustabdyti ir ligą sėkmingai įveikti. Plaučių vėžys gali komplikuotis plaučių uždegimu, plaučių pūliniu, pleuritu, perikarditu, diafragminio nervo ir peties nervinio rezginio dirginimu. Vėžiui išplitus į tarpuplautį, užkimsta balsas, sutrinka rijimas, patinsta veidas, kaklas, rankos. Plaučių vėžio metastazės gali pereiti į limfmazgius, smegenis, kepenis, odą, kaulus ir t. t.
Nors ištyrus krūtinės ląstą rentgenu gali būti pastebėtas navikas ar jo sukelti pokyčiai, tačiau tikslesni duomenys gaunami tiktai atlikus kompiuterinę plaučių tomografiją. Bronchoskopijos metu nustatomas darinys, deformuotas ar susiaurėjęs broncho spindis, taip pat paimama medžiaga ištyrimui.
Gydymo metodai
Plaučių vėžys gydomas onkologinėse ligoninėse. Kiekvienam tokiam ligoniui gydytojas parenka individualų gydymą, atsižvelgdamas į vėžio išplitimą, jo ląstelių sandarą ir t. t. Svarbiausi gydymo būdai: chirurginis (operacijos metu pašalinama pažeista plaučio dalis arba visas plautis), spindulinis ir gydymas priešnavikiniais vaistais (chemoterapija). Chemoterapijai naudojamas arba vienas vaistas, arba (dažniausiai) vaistų deriniai. Didelę reikšmę turi kosulį reguliuojantis, skausmą malšinantis, miegą koreguojantis gydymas bei labai atidi ligonio slauga. Medikai tokiems ligoniams pataria maitintis vertingu maistu, kuriame yra pakankamai vitaminų A, C, E, seleno. Vidutinio amžiaus rūkoriams patartina vieną kartą per metus rentgenu pasitikrinti krūtinės ląstą (pasidaryti nuotrauką), kadangi anksti diagnozavus plaučių vėžį, jį galima sėkmingai išgydyti. Na, o kad nereikėtų patirti nemalonių išgyvenimų, gydytojai pataria kuo greičiau mesti rūkyti (beje, atsisakius rūkymo, rizika susirgti plaučių vėžiu kasmet mažėja), vengti šią ligą sukeliančių medžiagų, darbe naudoti saugos priemones (jei negalima išvengti kontaktų su kancerogeninėmis medžiagomis).
