Tik moterims...
Sveikai vaisingo amžiaus moteriai mėnesinių išnykimas - tai ženklas, kad prasidėjo nėštumas. Jeigu su rytiniu šlapimu atlikus nėštumo testą parodomi du brūkšneliai, sveikiname, jūs - laukiatės. Belieka nueiti pas ginekologą ir pasitikslinti, ar nėštumas vystosi gimdoje.
Jeigu mėnesinės neatsiranda, o pasirodo rausvų išskyrų, juntami pilvo skausmai, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, nes tai gali būti negimdinio nėštumo požymiai.
Pastaruoju metu moterys dažnai keliauja, keičia darbą ir gyvenimo aplinką, todėl mėnesinės gali išnykti ir nesant nėštumo, mat moters organizmą neigiamai veikia staigus gamtinių sąlygų pasikeitimas, psichologiniai faktoriai, stresinės situacijos.
Mėnesinių ciklą lemia suderinti smegenų, hormonų, kiaušidžių ir gimdos gleivinės kitimai. Kartais psichiniai išgyvenimai, depresija, klimato, darbo, maisto pasikeitimai sutrikdo šią trigrandę sistemą ir moteriai mėnesinės išnyksta. Nekreipiant dėmesio į mėnesinių nebuvimą, nesant nėštumo, gali dar labiau pablogėti nuotaika, bendra savijauta, atsiranda nemiga, nerimas. Šie reiškiniai rodo, jog organizme sumažėjo moteriškųjų hormonų. Be kiaušidžių, moteriškuosius hormonus gamina antinksčiai, iš dalies - riebalinis audinys. Išnykus mėnesinėms, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, kuris nustatys šio sutrikimo priežastis ir atstatys normalų ciklą.
Normalus mėnesinių ciklas trunka 22-36 dienas, skaičiuojant pirmąją ciklo dieną nuo pirmos mėnesinių dienos. Mėnesinės turi atsirasti kiekvienai merginai iki 16 metų amžiaus ir per dvejus metus ciklas turi tapti reguliarus.
Kiaušidžių veikla išsenka moterims apie penkiasdešimtuosius gyvenimo metus (plius minus 5 metai), mat senstant lytinių hormonų gamyba mažėja, kiaušidėse nebevyksta kiaušialąstės išsilaisvinimas, sutrinka progesterono gamyba, nebeišveša gimdos gleivinė ir mėnesinės išnyksta. Estrogenų gamyba taip pat labai sumažėja. Dėl to labai dažnai moterims atsiranda nemalonių ir varginančių simptomų: naktinis prakaitavimas, karščio pylimas, širdies plakimas, nerimas, baimė. Susilpnėja dėmesys ir pablogėja atmintis. Tai trukdo dirbti ir bendrauti. Vėliau dėl estrogenų trūkumo sausėja ir atrofuojasi makšties gleivinė, ima niežėti lytinius organus, lytiniai santykiai tampa skausmingi. Šiame periode moteriai patariama naudoti pakaitinę hormonų terapiją savijautai ir darbingumui pagerinti, nes dar trečdalį savo amžiaus prisieis pragyventi menopauzėje.
Menopauzės metu dėl estrogenų trūkumo kaulai netenka mineralinių medžiagų, sumažėja kaulinio audinio masė, todėl kaulai susilpnėja, dažniau lūžta. Jeigu jaunystėje moteris mažai sportavo, nedirbo fizinio darbo ir neužsiaugino pakankamos kaulų masės, senatvėje jos kaulai pavojingai išretėja, lūžta (galima nustatyti osteoporozės išsivystymo riziką).
Estrogenai palaiko ir normalią cholesterolio koncentraciją kraujyje, todėl jų trūkstant progresuoja aterosklerozė, kuri yra svarbiausia širdies ir kraujagyslių ligų priežastis. Estrogenų trūkumas yra pavojingiausias smulkaus sudėjimo, rūkančioms, gausiai vartojančioms alkoholį, nesimankštinančioms moterims, taip pat toms, kurioms menopauzė prasidėjo anksti, kurios valgo mažai kalcio turinčio maisto ir kurių šeimose buvo sirgusiųjų širdies, kraujagyslių ar kaulų retėjimo ligomis.
