Viktoras - mano antrasis vyras. Santuokoje gyvename septyniolika metų. Mūsų sūnui penkiolika, dukrai - devyneri metai. Iš pirmos santuokos turiu dukrą, Viktoras visada ja rūpinosi ir auklėjo kaip savo vaiką. Tačiau kai Alina ištekėjo ir pagimdė vaikelį, Viktoras labai pasikeitė.
Iš pradžių Viktoras ėmė akivaizdžiai reikšti nepasitenkinimą, kad aš padedu jaunai šeimai, o kai pasaulį išvydo mano anūkėlis, vyras visai įsiuto ir uždraudė man ne tik padėti dukrai materialiai, bet ir anūkėliu rūpintis bei jį prižiūrėti. Pasak jo, jei jau Alinai užteko proto ištekėti ir dar vaikelį pasigimdyti, vadinasi, užteks proto ir pačiai su visais sunkumais susitvarkyti. O man patarė daugiau laiko skirti mūsų šeimai. Kaipgi taip, juk Alina taip pat mano vaikas. Tai nejau turiu nuo jos nusisukti?
Po ypatingai audringo skandalo šia tema vyras įpykęs išrėžė: "Maža to, kad iš tavo pirmojo vyro kaip palikimą dukrą gavau ir visas jėgas bei laiką jos auklėjimui aukojau, dabar dar ir to "pusdurnio" anūką turėsiu ant kojų pastatyti?!" Aš pasakiau, kad tai ir mano anūkas, ne tik "to pusdurnio", ir kad nesuprantu, kaip jis toks piktas tiek metų auklėjo mano dukrą.
Po to skandalo savaitę nesikalbėjome. Bet paskui nusprendėme ramiai išsiaiškinti tokio elgesio pasikeitimo priežastį. Vyras prasitarė, jog visus tuos metus jis siaubingai pavydėjo manęs pirmajam vyrui, o mano dukra norom nenorom primindavo jam apie jį. Su šiuo širdį draskančiu pavydu jis ir gyveno ilgus metus, nors pati Alina "lipo" jam prie širdies ir Viktoras ją pamilo kaip savą. Pasak jo, jam visuomet atrodė, kad Aliną aš myliu labiau nei kitus savo vaikus, vadinasi, jos tėvo negaliu išbraukti iš savo širdies.
Paaiškinau Viktorui, kad taip nėra. Jis sako, jog ir pats tai supranta, bet savo ilgametės baimės niekaip negali įveikti. Paskui paprašė, kad kol jis stengsis susidoroti su savo nepagrįstu pavydu, aš kuo rečiau bendraučiau su Alinos šeima, kad tai vėl neišprovokuotų jo pavydo priepuolių. Stengiuosi jį suprasti, bet nežinau, kiek laiko prireiks Viktorui, kad jis "susigaudytų" savo jausmuose ir atsikratytų to nepagrįsto pavydo. Patarkite, kaip man pasielgti šioje situacijoje.
Birutė R., Trakų r.
Psichologo komentaras
Vyrai skausmingai ir jautriai reaguoja į mylimos moters praeitį. Tai sąlygoja genai: jie turi būti vieninteliai "patinai bandoje". Vyras šiaip taip susigyvena su žmonos praeitimi, o čia šeimoje atsiranda dar vienas vyras - įdukros sutuoktinis! Dabar vyrui turėtumėte būti itin dėmesinga ir įtikinti jį, jog jo autoritetas namuose ir jūsų meilė jam - besąlygiški.
