Irena ZUBRICKIENĖ
Prienų gyventojas Albinas Čepeliauskas (47 m.), anksčiau 22 metus dirbęs šaltkalviu Prienų sklandytuvų gamykloje ir laikytas auksarankiu darbininku, dabar vadinamas sadistu, skerdiku, "mėsininku". Prienuose niekas jo nelaukia, nes manyta, jog dviejų mažylių motiną nužudęs ir jos lavoną išmėsinėję vyras bus įkalintas mažiausiai 20 metų arba net iki gyvos galvos. Tokio verdikto "mėsininkui" linkėję žmonės dabar labai nusivylę.
Auksarankį pražudė "auksinė burna"
Prieš 18 metų Albinas sukūrė šeimą. Dirbo šaltkalviu, tvarkydavosi namuose. Tuomet jis jau buvo kartą teistas už pasipriešinimą pareigūnams ir ragavęs "zonos" duonos, tačiau atrodė, kad vyras neketina kartoti jaunystės klaidų.
Kai Albino kasdienybę užvaldė alkoholis, žmona nepuolė bėgti šalin, bet kantriai laukė, kada vyras atsitokės, ragino gydytis, vedė pas anoniminius alkoholikus. Menkai tepadėjo. Kartą Albinas tiesiog iš darbo vietos buvo išgabentas į psichiatrijos ligoninę, nes buvo agresyvus ir neprognozuojamas - itin keistas. Vyras tuoj pat iš ligoninės pabėgo. Jo kasdienybė vėl tekėjo įprasta vaga.
Anot Albino žmonos, kuri dabar jau oficialiai su juo išsituokusi, vyras, nemesdamas įpročio gerti, kaskart darėsi vis agresyvesnis. Jis pakeldavo ranką prieš žmoną ir vienintelį sūnų, būdamas girtas, savo moterį tąsydavo už plaukų, žadėdavo įmesti į rūsį, papjauti, išmėsinėti ir išvirti, o paskui pats pasikarti. Tuokart šie grasinimai atrodydavo tik kaip girto vyro kliedesiai. Išsiblaivęs jis vėl bendraudavo su namiškiais lyg nieko blogo nebūtų buvę. Tačiau išgertas alkoholis vėl paversdavo Albiną bepročiu žiauruoliu, kuriam vaidendavosi visur ropojantys vabalai ir lakstantys arkliai.
Neapsikentusi tokios kasdienybės, Albino žmona prieš kelerius metus, pasiėmusi mažametį sūnų, paliko vyrui jo namą Sodų gatvėje ir išėjo, anot jos, į niekur - išsinuomojo butą.
Netrukus Albinas dar labiau įjunko į alkoholį ir prarado turėtą darbą. Jam beliko namas, atsitiktiniai uždarbiai ir sugėrovų paįvairinama kasdienybė.
Suerzino sugėrovės elgesys
Laisvų kambarių savo name turėjęs Albinas sumanė juos išnuomoti. Iš kaimo atvykusiai sugyventinių Daivos ir Rimanto porai, auginančiai du mažamečius vaikus, tiko A. Čepeliausko reikalavimai, tad jie tapo Albino nuomininkais. Jų netrikdė daugiadieniai šeimininko baliai namuose ir bendra virtuvė. Ne kartą nuomininkai ir šeimininkas sėsdavo prie bendro vaišių stalo, turėjo bendrų bičiulių.
Praėjusių metų gegužės 19-ąją Albinas, prieš tai, kaip jis pats sakė, kasdien gėręs mažiausiai du mėnesius, namuose girtavo su keliais vyrais. Iki paryčių netilo girtų vyrų balsai ir muzika. Kitą dieną Albinui kompaniją palaikė pas jo nuomininkus saugoti vaikų atėjusi Jūratė Ryselienė (31 m.). Netolimoje gatvėje su savo tėvais gyvenusi moteris tuokart jiems buvo palikusi savo dvi mažametes dukreles ir į namus neskubėjo - bendravo su Albinu. Greitai parėjusi nuomininkė Daiva išlaisvino "auklę" iš rūpesčių, o pati girtauti neprisėdo. Būdama virtuvėje, ji girdėjo, kad Albinas su Jūrate, užsirakinę kambaryje, kivirčijasi, vienas kitą keikia, ir manė, kad juos sieja įsižiebęs meilės "reikalas". Mat girdėjo žodžių nuotrupas apie oralinį seksą. Nuomininkė porelei netrukdė.
Anot Albino, kai jis pergėręs gulėjo lovoje, irgi neblaivi viešnia Jūratė staiga panoro ateiti pas jį į lovą. Vyras šito nenorėjo ir atvirai tai parodė, tad supykusi Jūratė pavadino jį "pydaru". Įsižeidęs Albinas paliepė moteriai nesisvaidyti tokiais žodžiais - antraip žadėjo nupjauti liežuvį. Pakilęs iš lovos Albinas, eidamas pro Jūratę, ranka palietė jos pečius, tačiau sulaukė netikėtos reakcijos: viešnia atšoko, vėl pavadino jį "pydaru" ir spyrė į lytinius organus. Tai galutinai įsiutino Albiną. Staiga sugriebęs Jūratę jis grubiai kilstelėjo ir visa jėga trenkė į grindis. Gulinti moteris mosavo rankomis ir kažką kalbėjo, bet įtūžęs Albinas jos neklausė: atsisėdo ant Jūratės, sugriebė už kaklo ir kelis kartus trenkė jos galvą į grindis. Moteris bandydama ištrūkti, dūrė Albinui pirštu į akį ir įdrėskė paakį. Albino pyktis tik augo: jis, kaip pats teigė teisme, tuo momentu tenorėjo, kad Jūratė išnyktų iš jo gyvenimo. Vyras bausdamas toliau daužė bejėgę moterį ir stipriai spaudė jos kaklą, kol pasmaugė...
Išmėsinėjo, nes... vykdė pažadą
Supratęs, kad Jūratė nebegyva, Albinas nešoko ieškoti pagalbos. Jis puolė, anot paties, vykdyti to, ką buvo žadėjęs moteriai už įžeidimą, - išpjauti liežuvį. Tai padarė pačiupęs ant kėdės buvusį peilį. Ką darė toliau, teisiamasis tikino neprisimenąs, tik žino, kad gėrė daug pilstuko, nuo kurio esą net prarado sąmonę, o atsibudęs pamatė išdarkytą Jūratės lavoną ir aplinkui besimėtančias jos kūno dalis.
Teismas nustatė, kad žudikas, išpjovęs aukai liežuvį, kitais peiliais, paimtais iš stalčiaus, bandė nupjauti vieną ranką ir koją, išrėžė žandus, nupjovė smakro odą bei apatinę lūpą, abi krūtis, išpjovė lytinius organus. Pastaruosius nunešęs numetė prie tvenkinio, žandus įdėjo į šaldytuvą šalia turėtos dešros, o krūtis paliko ant spintelės, tik uždengė skudurėliu. Išniekintą moters lavoną nunešė į rūsį. Savo drabužius vyras sumetė į skalbimo mašiną. Tada išėjo iš namų ir šlaistėsi po Prienus.
Vakare nuomininkė Daiva, pamačiusi sugrįžusį šeimininką, paklausė kur Jūratė, kurios šlepetes aptikusi kieme prie šulinio. Vyras atsakė, kad seniai išėjusi - basomis. Tą patį jis kartojo ir Jūratės ieškojusiam jos tėvui. Paklaustas, kodėl kruvinos jo rankos ir iš kur atsiradusios kraujo dėmės kambaryje, Albinas nuomininkei atrėžė, esą Jūratė kirtusi jam per nosį ir pasipylęs kraujas. Daivai tai atrodė keistai, ir ji savo įtarimus apie smurtą išdėstė iš darbo parėjusiam sugyventiniui Rimantui.
Kitą rytą nuomininkė, būdama savo kambaryje, pajuto iš virtuvės sklindantį keistą kvapą, tad nuėjo apsidairyti. Šeimininko virtuvėje nebuvo. Moteris nustėro radusi po skudurėliu dvi krūtis, o šaldytuve - žmogaus veido dalis. Ji, jau neabejodama, kad Albinas nužudė Jūratę ir išdarkė jos kūną, pasakė apie tai sugyventiniui ir tuoj pat paskambino savo broliui.
Netrukus nuomininkai pamatė, kaip Albinas blaškos kieme ir viską name laisto benzinu. Daiva su vaikais išbėgo iš namų.
Padegti namo nespėjo
Nuomininkas Rimantas, likęs namuose ir nežinojęs, kaip geriau pasielgti, bandė Albiną pakalbinti geruoju ir nieko neišsiduoti. Vyrui atrodė, kad lengviausia tai padaryti išgeriant kartu. Begeriant Albinas liepė nuomininkui skubiai išsinešti savo daiktus, nes viskas tuoj paskęsią liepsnose. Kodėl taip bus, šeimininkas neaiškino, tik padėjo Rimantui nešioti daiktus. Nuomininkas suprato, kad liepsnomis šeimininkas ketina paslėpti nužudymo įkalčius.
Netrukus Albinas paprašė cigaretės ir lakoniškai tarstelėjo: "Padėjau į vietą" nusikaltėlių žargonų tai reiškia nužudymą. Namo vidus ir aplinka buvo persisunkusi benzino kvapu. Kai labai girtas Albinas nuėjo į virtuvę ir jau ruošėsi uždegti degtuką, į kiemą atskubėjo nuomininkės iškviestas jos brolis su keliais draugais. Visi supuolę įkalbėjo rėkiantį ir tebegrasinantį Albiną išeiti laukan - padegti tuščius namus, tada čiupo žudiką ir surišo. Atrodo, ir gerokai apdaužė, nes kitą dieną sulaikytasis buvo sumuštu, mėlyniuotu veidu.
Atvykę policininkai ir ugniagesiai, anksčiau savo darbe regėję visokių baisybių, šiurpo nuo radinių A. Čepeliausko kieme ir virtuvėje, kilnojo nuo benzino permirkusius kilimus, po kuriais buvo likusios kraujo dėmės, o rūsyje aptiko išniekintą J. Ryselienės lavoną.
Po Prienus netruko pasklisti žinia apie kraupią istoriją, vertą siaubo filmo scenarijaus. Tik niekas iš pažįstamų nesistebėjo, kad skerdikas - Albinas Čepeliauskas, nes jo privengdavo, žinodami agresyvų vyro būdą. Sužinoję Jūratės nužudymo detales, prieniškiai tvirtino, kad protą pragėrusiame Albino kūne slypėjo laukinis žvėris, monstras, kuris vieną dieną pratrūko. Žmonės abejojo, ar Albinas psichiškai sveikas, tačiau labiau linkėjo jam kalėjimo, o ne gydymo psichiatrijos ligoninėje.
Sužlugdyti gyvenimai
Specialistai nustatė, kad A. Čepeliauskas psichiškai sveikas, tik jo mintys ir elgesys sutrikę nuo priklausomybės alkoholiui.
Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs "Prienų skerdiko" istoriją, jo prisipažinimo nelaikė atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir taip pat atmetė nužudymo giliai susijaudinus versiją. Mat Albinas tą popietę žiauriai veikė su pertraukomis, per kurias, nekurstomas iš naujo, turėjo laiko nusiraminti ir gailėtis taip, kad nekiltų noras vykdyti pažadą išpjauti liežuvį. Išgirdęs, kad prokuroras kaltintojas Rolandas Mackevičius pasiūlė nubausti jį 18 metų nelaisvės bausme, Albinas neigė esąs sadistas - esą tik nesusivaldė, kai keršijo už žeminantį įžeidimą. Jis taip pat prašė palyginti bei pasverti jo, ilgamečio aviacijos darbininko, ir nužudytosios - esą valkatos ir girtuoklės - biografijas. Beje, vyras negalėjo paaiškinti, kodėl išmėsinėjo, išniekino nužudytosios kūną.
Teisėjų kolegija paskyrė žudikui ir palaikų išniekintojui A. Čepeliauskui 14 metų laisvės atėmimo bausmę. Taip pat iš jo priteistas didžiulis nužudytosios tėvui Algirdui Vaitkevičiui - per 4000 litų turtinės ir 100 000 litų moralinės žalos. Manoma, kad dalis šio ieškinio bus sumokėta, kai bus parduotas A. Čepeliausko namas. Tiesa, pats nuteistasis piktinosi tokiu "sandėriu", nes tikino, kad namą jis paliekąs vieninteliam savo sūnui. Apie tai, kokią moralinę žalą pats padarė savo sūneliui, Albinas nekalbėjo.
Nužudytosios artimieji piktinosi, kad skerdikui paskirta per menka bausmė, nes po tragedijos iš esmės pasikeitė būrelio žmonių gyvenimas, o ką jau kalbėti apie nužudytąją. Be motinos liko dvi Jūratės dukrelės, augančios atskirai: 9 metų vyresnėlę dabar prižiūri teta, o 2 metukų jaunėle rūpinasi buvęs antras Jūratės vyras su savo motina. Jūratės motina, dar neturinti nė 60 metų, po tragedijos patyrė antrą insultą ir nesikelia iš lovos, o 5 metais vyresniam tėvui paaštrėjo lėtinė liga.
Rolando ŠMIGELSKIO nuotr.:
- Teisiamųjų suole - Prienų skerdikas Albinas Čepeliauskas
Nuotrauka iš redakcijos archyvo:
- A. Čepeliausko namas - kraupios žmogžudystės liudytojas ............... (ši nuotrauka buvo "Akistatoje" 2006 05 26, Nr.38)
