Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Kauno apygardos teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Vaidos Stasionienės (22 m.) nužudymu kaltinamas jos buvęs vyras dainius Stasionis (27 m.). Nuosprendis gan griežtas: jaunas vyriškis pasiųstas penkiolikai metų už grotų. O juk jei prezidentas būtų nepatenkinęs Dainiaus malonės prašymo ir neišleidęs jo anksčiau laiko iš kolonijos, gal šiandien ir žmona būtų gyva, ir jam pačiam netektų vėl grįžti už grotų. Stebina dar ir tai, kad į laisvę anksčiau laiko D. Stasionis buvo išleistas, nors buvo gavęs keturias nuobaudas.
Šeima mažai rūpėjo
Venciūnų kaime (Alovės sen., Alytaus raj.) gyvenęs Dainius Stasionis nebuvo šeimos žmogus. 1995 metų rugsėjį Dainius sukūrė šeimą. Netrukus jo ir žmonos Vaidos namuose krykštavo dukrelė Giedrė. Deja, nuo pirmų bendro gyvenimo dienų jaunas tėvelis nepasižymėjo rūpestingumu (jam buvo daug smagiau laiką leisti su draugais nei su savo šeima), buvo gana grubus, nesirūpino nei žmona, nei savo mažyle. Ypatingai agresyvus jis tapdavo išgėręs.
Prezidentas dovanojo laisvę
1998 metais D. Stasionis su keliais draugais užpuolė ir apiplėšė vaikiną, pagrobė jo striukę, todėl buvo nuteistas 4 metus kalėti. Kuomet nuteistasis atliko bausmę vienoje iš Pravieniškėse esančių kolonijų, jo žmona pareiškė norą skirtis. Šeima iširo, tačiau visiškai santykiai tarp šių dviejų žmonių nenutrūko. Pernykščio kovo 30 dieną prezidentas patenkino D. Stasionio malonės prašymą ir jis nuo likusios bausmės (dvejais metais anksčiau laiko) buvo išleistas į laisvę. Vyriškis apsigyveno savo tėvų namuose Vencionių kaime. Tuo metu buvusi žmona gyveno Alytuje. Pastaroji nedraudė mažametei dukrai matytis su tėvu, mergaitė pas jį praleisdavo nemažai laiko.
Subadė buvusią žmoną
Praėjusių metų rugpjūčio 9 dieną Dainius paskambino Vaidai į namus, tačiau ši, nesileisdama į ilgas kalbas, paaiškino, jo tarp jų viskas baigta. Moteris patikino netrukus atvažiuosianti pasiimti dukros, ir, kaip vėliau tvirtino pats Dainius, dar sakė pagalvosianti, ar ateityje leisianti savo dukrai matytis su tokiu tėvu... Kitos dienos rytą D. Stasionis išvažiavo dirbti į mišką. Kartu su juo darbavosi ir Rolandas Buzūnas. Vyrai miške ne vien ruošė medieną - iš pradžių dviese ištuštino butelį degtinės, vėliau, keturiese, dar gėrė degtinės ir vyno... Apie pusę septintos vakaro grįžęs namo D. Stasionis čia jau rado atvažiavusią Vaidą, betvarkančią ir bekraunančią dukros drabužėlius. Pokalbis tarp buvusių sutuoktinių nebuvo malonus, jis greitai peraugo į barnį. Virtuvėje valgį gaminusi Dainiaus motina Bronė Stasionienė pakvietė visus valgyti, tačiau sūnus jai paliepė išeiti ir uždaryti duris, o pats nuėjęs į miegamąjį iš spintelės išsiėmė didelį virtuvinį peilį ir užsikišo už kelnių diržo. Grįžęs atgal buvusią žmoną dar bandė apkabinti, tačiau ši vyriškį nustūmė. Kaip įvykiai klostėsi toliau, galima spręsti iš kraupaus vaizdo, nes pats D. Stasionis tikino neprisimenąs, kaip išsitraukė peilį, kaip juo dūrė Vaidai. Tik atsipeikėjęs jis pamatė buvusią žmoną gulinčią ant grindų kraujo klane. Išgirdusi anūkėlės ir marčios klyksmą, kambarin įpuolusi B. Stasionienė nustėro iš siaubo - Vaida gulėjo subadyta, plūstanti krauju... Tuo metu sūnus ramiai paaiškino, jog padarė tai, ką norėjo... Kai moteris bandė iškviesti greitąją pagalbą, Dainius išplėšė jai iš rankų telefoną ir sutrypė. Tiktai parėjęs namo vyresnysis brolis netrukdomas išbėgo pas kaimynus skambinti greitajai. Deja, medikų pagalba Vaidai Stasionienei jau buvo nereikalinga - jauna moteris buvo mirtinai subadyta.
Sugriežtinta bausmė
Pirmą kartą šią bylą Kauno apygardos teismas išnagrinėjo šių metų pradžioje. Tuomet D. Stasionis buvo apkaltintas tyčiniu nužudymu. Jam paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė. Dainius teismą įtikino, jog mažametė dukra nematė to momento, kuomet jis peiliu badė žmoną, nes buvo išvesta į kitą kambarį. Deja, nužudytosios Vaidos tėvai Vitas ir Albina Vanda Balkauskai nuosprendį apskundė. Jie buvo įsitikinę, jog teismas neįvertino visų aplinkybių ir visų pirma to, kad dukra buvo nužudyta itin žiauriai, kad šis kraupus nusikaltimas įvykdytas mažametės anūkės Giedrutės akivaizdoje. Mergaitė buvo sukrėsta matyto reginio, ilgai verkė, vis kalbėdavo apie tai, kaip tėvas peiliu subadė mamą... Balkauskai atkreipė dėmesį ir į tai, jog dukra su D. Stasioniu buvo išsituokusi, todėl pastarojo teisinimasis, jog jis žmoną kaltino neištikimybe ir nusikalto pavyduliaudamas, atrodo nelogiški. Apeliacinis teismas atsižvelgė į nužudytosios tėvų prašymą perkvalifikuoti kaltinimą į tyčinį nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis ir bylą grąžino nagrinėti iš naujo. Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija pripažino pareikštus priekaištus ir D. Stasioniui bausmę sugriežtino ketveriais metais.
Į laisvę anksčiau laiko, nepaisant keturių nuobaudų
Dabar norisi grįžti prie anksčiau paminėto fakto - lygtinio D. Stasionio paleidimo į laisvę atliekant bausmę už pirmąjį nusikaltimą. D. Stasionis į Pravieniškių antrąją SRPDK atvyko 1998 metų balandžio 10 dieną. Praėjus šiek tiek daugiau nei metams, jis parašė malonės prašymą, kuris buvo patenkintas po 8 mėnesių. Kaip teigiama šios įstaigos direktoriaus Aleko Morozovo pasirašytoje ir Kauno apygardos teismui atsiųstoje charakteristikoje, iš pradžių nuteistasis nepritapo prie kalinių, todėl buvo perkeltas į kitą būrį. Čia tarpusavio nesutarimai išnyko. Vyriškis kolonijoje nedirbo (nebuvo darbo), per bausmės atlikimo laiką aštuonis kartus buvo pažeidęs režimą, keturis kartus buvo baustas įvairiomis drausminėmis nuobaudomis, vieną kartą pareikštas žodinis papeikimas. D. Stasionis nė karto nebuvo paskatintas. Be to, teigiama, jog nuteistasis dažnai įsiveldavo į ginčus su administracijos darbuotojais, nesilaikė vidaus tvarkos taisyklių. Kai prezidentas suteikė malonę, D. Stasionis išvyko į laisvę turėdamas net keturias galiojančias drausmės nuobaudas. Kyla logiškas klausimas, kaip, būdamas tokio visiškai nepavyzdingo elgesio, nuteistasis nusipelnė prezidento malonės?
Kaip pasakojo prezidentūros kanceliarijos vadovas Andrius Meškauskas, Malonės komisija nuteistojo D. Stasionio prašymą suteikti malonę buvo gavusi dar 1999 metų liepos mėnesį, o jį apsvarstė tiktai kitų metų kovo pabaigoje. Kartu su kitais dokumentais buvo pateikta ir charakteristika. D. Stasionis buvo charakterizuojamas teigiamai, nurodyta, jog jis - savikritiškas, laiku šalina trūkumus, lengvai pritapo kitame būryje, taktiškas su nuteistaisiais ir pagarbus su administracijos darbuotojais. Ir svarbiausia, jog buvo pažymėta, kad nuteistasis tik vieną kartą yra pažeidęs vidaus tvarkos taisykles. A. Meškausko teigimu, Malonės komisija atsižvelgė ne tik į nepriekaištingą D. Stasionio elgesį, bet ir įvertino tai, jog jis nuteistas pirmą kartą. Esą 4 metų bausmė už plėšimą, o tiksliau - striukės, kuri buvo įvertinta 200 litų, pagrobimą, buvo gana griežta. Dėl to ir buvo suteikta malonė - vyras dvejais metais anksčiau laiko išleistas į laisvę.
Pravieniškų antrosios SRPDK direktorius A. Morozovas šiek tiek nustebo sužinojęs, jog savo parašu yra patvirtinęs dvi gana prieštaringas to paties nuteistojo charakteristikas. Tačiau direktorius netruko išsiaiškinti, jog vieną nuo kitos skiria aštuonių mėnesių tarpas. Direktorius nepaneigė fakto, jog net per kelis mėnesius nuteistasis gali pasikeisti tiek į gerąją, tiek į blogąją pusę. Konkrečiu atveju atsitiko būtent taip. Iš tiesų iki malonės prašymo pateikimo D. Stasioniui buvo paskirta tik viena drausminė nuobauda, tačiau vėliau jo elgesys visiškai pasikeitė. Deja, niekas į tai nereagavo, nors pasikeitus situacijai arba pablogėjus malonės prašančiojo elgesiui, kolonijos administracija apie tai privalėjo informuoti Malonės komisiją. Iš tiesų šiuo atveju apie žymiai pablogėjusį D. Stasionio elgesį būrio viršininkas privalėjo informuoti kolonijos vadovą, o šie - Malonės komisiją. Vadinasi, šįkart būrio viršininkas savo pareigas atliko formaliai. Kita vertus, kaip patikino kolonijos direktorius A. Morozovas, iš jo vadovaujamos įstaigos kas mėnesį pateikiama maždaug 20 malonės prašymų, todėl sudėtinga kontroliuoti jų nagrinėjimo eigą... Parašę kreipimąsi į prezidentą nuteistieji visiškai nesistengia gerai elgtis, tuo tarpu kiti kaliniai, kuriems iki lygtinio paleidimo lieka maždaug metai, stengiasi negauti nuobaudų, keičia charakterį ir elgesį...
