Esu nuolatinė jūsų laikraščio skaitytoja, todėl nutariau pareikšti savo nuomonę apie ponios Kotrynos Skuodienės laišką ("Akistatos" Nr. 79 (902)) "Prievarta išvažiavę..."
Miela Kotryna, kodėl Jūs nesiliaujate skundusis ir koneveikus valdžią? Jūs rašot, kad Jūs ir Jūsų pažįstami žmonės prarado viltį gyventi geriau, kad neturite dešros ir saldainių! Bet argi valdžios vyrai turi Jums atnešti tą gerą gyvenimą?
Rašote, kad iš nevilties žmonės, palikę šeimas, važiuoja dirbti į užsienį. O Jūs pagalvokit, ar tikrai jau iš nevilties? Man atrodo, kad užsienyje mūsų tikrai niekas ištiestom rankom nelaukia. Tai ko gi tu, žmogeli, ten brauniesi, ir dar nelegaliai (dauguma juk taip važiuoja)? Mano manymu, esmė ta, kad čia, Lietuvoje, už minimalų atlyginimą nenorima dirbti. Juk užsienyje pasiseka nedaugeliui, o dirbti reikia visur. Manote, ten daugiau moka? Paskaičiuokite, kiek ten kainuoja pragyvenimas, kiek mokama už darbą nelegalams, tai ar daug lieka parsivežti? Tai gal geriau nesėdėti čia rankų sudėjus, o susirasti darbą ir nuoširdžiai jį dirbti. Ir šeimai nereikės išgyventi.
Tokie kai Jūs, ponia Kotryna, tik ir verkia, kad blogas gyvenimas, ir su nostalgija prisimena tarybinius laikus. Kai alga buvo mokama už tai, kad pasėdėjai darbe, o ir nugvelbęs ką ir pardavęs dar prie algos prisidurdavai. Gal, sakysit, taip nebuvo? Tokiems dabar tikrai sunku. Jie tik ir laukia, kad kas ką duotų veltui. Sėdi ir rypuoja, kad gyventi blogai.
Rašote, kad esate pasidarę irzlūs, pikti ir šykštūs. Aš dar pridurčiau, kad godūs ir pavydūs. Tokie žmonės tikrai nelaimingi. Kažin ar bepadės jiems tortai ir dešros. Norit valdžios vyrų algos? Nejau galvojat, kad Jums jos užtektų? Jums vis tiek būtų mažai ir vėl verktumėt, kad blogai.
Gal aš ir neteisi, bet ar ne per daug mes pripratom prie labdarų, tuo tarpu kitam kažin ar ištiesiam pagalbos ranką.
Ponia Kotryna, nežinot, ar mylėti Lietuvą? Mylėkit ir niekur nevykit ieškoti to išsvajoto geresnio gyvenimo. Užsienis turi ir savų vargetų. Dirbti reikia visur ir jeigu Jums blogai čia, bus blogai ir svetur. Na, o jeigu Jūs gerą gyvenimą suprantat kaip storą piniginę, dešrą ir saldainius, man nuoširdžiai Jūsų gaila.
Zita Tarandienė, Kaunas
