Vykti ar nevykti į Maskvą - štai kur klausimas. Valdas Hamletas-Adamkus turės apsispręsti ir juo toliau, tuo labiau aišku, kad apsisprendimo nebebus galima dangstyti nei Briuselio direktyvomis, nei NATO standartais, nei Maskvos grasinimais.
Bene pirmą kartą naujausioje nepriklausomos Lietuvos istorijoje vyksta aiški diskusija dėl užsienio politikos žingsnio, bene pirmą kartą užsienio politiką realiai diktuoja valstybės vidaus nuotaikos.
Neslėpsiu savo nuomonės - nereikia, kad ten būtume, nesvarbu, kokiam Stalinui ar Putinui paminklai bus statomi. Nors jau daug argumentų išdėstyta, pasakysiu dar vieną.
Baltijos valstybės daugeliu atveju politikams buvo kažkokia išimtis, trukdžiusi jiems atkurti nepriklausomybę po Antrojo pasaulinio karo, o ir vėliau sėkmingai integruotis į Europą. To nepamiršdavo ir Maskva, ir tie, nuo kurių priklausė mūsų NATO ir ES narystė. Vis sakė, kad mes esame tokia netipiška valstybė, dėl kurios reikia kažkaip susitarti ne tik su Briuseliu, bet ir su Maskva. Laimei, tokių nebuvo daug ir įstojome į NATO ir ES be Maskvos “rekomendacijų”.
Šiaip jau Estija, Latvija ir Lietuva yra išimtys. Jos juk vienintelės po oficialios Antrojo pasaulinio karo pabaigos neatgavo net nominalios nepriklausomybės, jos tapo pačiomis formaliausiomis aukomis Jaltos sandėrio, kurio 60-metis ir bus švenčiamas Maskvoje gegužės 9 dieną. Jei jos dalyvaus, vadinasi, su viskuo susitaikė, pasiūlė savo piliečiams pamiršti visas skriaudas ir išimtis, vėl draugauti su nauju Rusijos pavidalu. Suprantama, kad sandėrio 60-metį turi minėti visi, kas jį sudarė, turi minėti ir tie, kurie dalyvavo ir pripažino - nuo artistų iki statistų.
Bet ar turi dalyvauti tie, kurie buvo paaukoti?
Jei nedalyvaus, nedalyvaus dabar ir niekada, visada primins, kad politinėms neteisybėms ir Jaltos tipo sandėriams senaties nėra. Primenu, kad visada. Ir būtent Baltijos valstybių nedalyvavimas taps tradicija, primenanti, kad tokių neteisybių negali būti niekada. Nebijokime, nei iš NATO, nei iš ES neišmes. O jei Rusija ir papurkštaus, tik dar kartą paaiškės, kad Maskvos kunigaikštystės balsas su visais jos rezervistais nedaug ką bereiškia.
Tad kodėl gi nebūti kitoniškiems…
"Omni laiko" redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su politikų pareikštomis mintimis.
