Taisonas
Nedideliame parkelyje vaikštinėja storas džentelmenas. Prie diržo jis prisisegęs mobilųjį telefoną, rankose turi laikraštį. Greta jo, taip pat lėtai ir oriai, eina rotveileris Taisonas (netgi kažkuo panašus į bendrapavardį).
Iš krūmų iššoka kokerspanielis ir nedrąsiai aploja praeinančius džentelmeną ir rotveilerį. Pastarasis išsišiepia, šokteli ir griebia spanielį taip, kad visa jo galva dingsta nasruose, ir laiko dantų nesukąsdamas, bet ir nepaleisdamas. Taisoną visi vietiniai šunininkai gerai pažįsta, tačiau į šūksnius: "Taisonai! Paleisk!" orusis rotveileris nereaguoja. Susirinkę žmonės kreipiasi į Taisono šeimininką, kuris net laikraštį liovėsi skaitęs (o taip būna ypač retai) - girdi, liepk šuniui paleisti spanielį.
Taisono šeimininkas:
- Negaliu. Jis manęs neklauso...
- Tai ko gi tada klauso?
- Tik žmonos komandų...
Paima mobilųjį telefoną, paskambina žmonai, paaiškina situaciją ir glaudžia telefoną šuniui prie ausies. Iš telefono girdėti: "Ak tu, gyvuly! Spjauk! Išspjauk tučtuojau!"
Išsigandęs Taisonas paleidžia kokerspanielį ir baugščiai bidzena šalin.
