Vilniaus galerijos nusiteikusios vasaros sezonui. Ne tiek vasaros, kiek atostogų: nei vasara šiemet itin vasariška, nei jos metu aktyviai domimasi menu. Rimti tik “Vartai”, savo repertuarą atnaujinę gerais autoriais, ir “Arka”, su liaudies meno paroda organiškai prisitaikiusi prie tiek nevietinio ir turistinio, tiek etnografinio ir nacionalinio skonio.
Trumpas sąrašas to, ką galima pamatyti šiuo laikotarpiu (su įvertinimais žvaigždutėmis).
Eglė Gineitytė. Galerija “Vartai”. Paroda “Nesugrąžinama dangaus spalva” (tapyba). Turbūt viena įspūdingiausių šiuolaikinės lietuvių tapybos atstovių. Dideli darbai užgriūna šaltomis, perregimomis spalvomis ir nuotaikomis it praėjusio laiko kadrai. Juose - vaikų siluetai, nutolstantys, nusisukę ar kaip nors kitaip nekreipiantys dėmesio į žiūrovą. Tapyba rami, matematiškai gracinga - vertikalios, susipinančios, virpančios linijos. Ciklas “Šaltas vanduo”, be to, labai dera prie lietingo oro.****
Audrius Gražys. “Vartų” galerija. Tapyba “Filtras”. Gražys yra gražus, tai niekada nesikeičia. ***
Jolanta Janavičienė. “Lietuvos aido” galerija. Paroda vadinasi “Jausmų žemėlapis”. J. Janavičienė gyvena Australijoje, jos parodą reikėtų sieti su garsiąja Pasaulio lietuvių dainų švente. Ir skaityti dera tik šiame kontekste. Paroda paprasta, ekspresyvi ir spalvinga. Daugiau abstraktu nei figūriška, trapu, labiausiai domimasi forma ir linija, ir jokių radikalių, ekstremalių eksperimentų. Paišiniai ir keramika. **
Vida Krištolaitytė. “Vartų” galerija. Paroda - “Abstraktai ir aktai”, tapyba ir piešiniai. Autorė iš Amerikos, parodos paantraštė - nauji darbai, sukurti Niujorke. Vieta turi reikšmės (iš autorės teksto parodoje), darbai sukurti reaguojant į karą Irake, suprask, darbai apie skausmą. Dideli formatai, viena dalis - abstrakcijos, kita - eskiziškos žmogaus figūros. Labai ekspresyvu ir spalvinga, matyti, kad popieriui kailis buvo iškarštas iš peties. *
Liaudies meno paroda galerijoje “Arka”. Didelė, įvairi ir linksma. Daug skulptūrėlių (iš medžio) ir daug tapybos (naivios). Radikaliai nutolusi nuo bet kokių stereotipinių sampratų apie liūdną (raudančią) lietuvių liaudį ir jos niūrų, susirūpinusį (Rūpintojėliai) meną. Yra, pasirodo, ir komiškų apvalainų a la Art Deco drakonų, ir biblinių riebias avis primenančių kupranugarių (šalia medinių piligrimų), ir ryškiai alyvinių ar oranžinių mitologinių peizažų, primenančių “Žiedų valdovo” (filmo) stilistiką, ir dar visokių dalykų. Netikėta ir įdomu. ***
Aura Maknytė. Instaliacija “Šviesos terapija II” galerijoje-klube “Intro”. Salėje prietema, viduryje - aukšta švieslentė su apvaliomis balsvai švytinčiomis lempų eilėmis. Galima atsisėsti ant juodai/oranžinio rutuliukais išmarginto čiužinio priešais arba kiek tolėliau (prigulti ant kitų dviejų). Ant sienos kabo pakaba, ant pakabos - suknutė, sukirpta iš tos pačios, kaip ir čiužiniai, medžiagos. Dar yra staliukas, ant kurio 8-ojo dešimtmečio patefonas ir 8-ojo dešimtmečio lietuviškos muzikos plokštelės (Nelė Paltinienė, lietuviška estrada, Valiukevičiūtė ir pan.), jų galima pasiklausyti, nors ir labai tyliai, patefonas veikia. Visi instaliacijos rutuliai, oranžinė ir juoda, prietema ir balsva šviesa tarpusavyje ir su kitais nostalgiškais (taigi saugiais) daiktais dera harmoningai, idėja aiški, situacija neįkyri. **
Marek Liksztet. “Prospekto” fotografijos galerija. Paroda “Griūvantis fabrikas”. Autorius, buvęs grafikas, domisi šviesos ir tamsos sandūra, taip pat ekologija (rodomi du ciklai: pirmasis apie vandenį, antrasis apie fabriką). Mažytės juodos nuotraukėlės - vadinamieji kontaktai. Plačiajai publikai nerekomenduotina, geriau analogiškomis problemomis besidomintiems specialistams.*
