Sigitas STASAITIS
Pernai rudenį "Akistata" parašė apie nusikaltimus padariusius tris Lietuvos kunigus, vienas kurių - Algimantas Zigmantas Paulikas - sovietmečiu buvo nuteistas už tai, kad rentgeno aparatu apšvitino 12 metų klapčiuko lytinius organus ir jį sunkiai sužalojo. Neįtikėtina informacija sudomino ne vieną skaitytoją. Korespondentas archyvuose surado seną nuosprendį bei šios istorijos liudytojus. Skaitytojams teks nuspręsti, ar ši neįtikėtina istorija nutiko iš tikrųjų, ar tai sovietinės antireliginės propagandos klastotė. Nukentėjusiojo vardas ir pavardė pakeisti.
Jaunas vikaras patiko
1971 metais į kaimo bažnyčią Telšių rajone paskirtas ką tik Kunigų seminariją baigęs jaunas vikaras Algimantas Zigmantas Paulikas tapo tikra parapijos sensacija. Davatkėlės alpo matydamos jauną, gražų ir labai iškalbingą kunigėlį.
Vietiniam parapijos komiteto aktyvistui pensininkui Antanui Narutavičiui vikaras taip pat padarė gerą įspūdį, tad jis ėmė į bažnyčią vedžiotis savo anūką Mindaugą Narutavičių.
Nors Mindaugėlio tėvai nebuvo labai religingi, tačiau neprieštaravo, kad jų 12 metų sūnus patarnautų per Mišias - bažnyčia blogio nemoko. Oi nežinojo Narutavičiai, kokia bėda laukia jų atžalos...
Diagnozė visus šokiravo
Pirmus mėnesius viskas klojosi puikiai. Mindaugėliui vikaras patiko, pastarajam berniukas - taip pat. A. Z. Paulikas ėmė ne tik tarnauti klapčiuku, bet ir lankytis klebonijoje. Veikiai klebonu tapęs A. Z. Paulikas M. Narutavičių lepino saldainiais, dovanėlėmis, pamaitindavo, kartais apnakvydindavo. A. Z. Paulikas ne kartą kalbėjo iš Mindaugo išauginsiąs gerą kunigą.
1973-iųjų vasarą A. Z. Paulikas susiruošė į Palangą paatostogauti. Kartu klebonas pasiėmė ir savo šeimininkes, ir Mindaugą. Pailsėjęs dvasininkas M. Narutavičių dar vežėsi į atlaidus Kalvarijose.
Vasarai baigiantis Narutavičiai pastebėjo, jog sūnui kažkas nutikę - vaikas nenori sėdėti, prisėdęs muistosi, tačiau apie bėdą nedrįsta prasitarti. Nurengusi sūnų motina aiktelėjo - berniuko lytiniai organai bei papilvė buvo žaizdoti, aplink žaizdas - keistos pūslės.
Negalėdami nustatyti diagnozės medikai tik gūžčiojo pečiais. Ilgokai taręsis sostinės gydytojų konsiliumas nusprendė keistąjį ligonį siųsti į Maskvą. Net SSRS sostinės specialistai į žaizdas žvelgė sutrikę. Ir tik Pamaskvio mokslinio tyrimo medicinos institute buvo nustatyta liga. Diagnozė visus pribloškė: M. Narutavičiui - spinduline liga, berniukas apšvitintas radioaktyviaisiais spinduliais!
Tepaliukai nepadėjo
Kol Mindaugas buvo gydomas, milicija pradėjo tyrimą.
Ilgokai tylėjęs Mindaugas papasakojo, jog jam nakvojant pas A. Z. Pauliką šis jį tvirkino ir liepė niekam to nepasakoti.
1973-iųjų pavasarį, pasak Mindaugo, kunigas jį 5 kartus švitinęs kažkokiu aparatu. Berniuko žodžiais, A. Z. Paulikas klebonijos sekcijoje laikęs kažkokį į elektros tinklą įjungiamą aparatą, turėjo ir sunkią prijuostę su skyle viduryje.
Mindaugas kalbėjo, kad jį nurengęs dvasiškis jam taip užrišdavo prijuostę, kad per skylę kyšotų tik lytiniai organai. Tada A. Z. Paulikas jį pastatydavęs priešais sekciją, praverdavęs jos dureles, įjungdavęs aparatą ir švitindavęs. Taip neva buvę net 4 kartus. Berniukas pridūrė, jog dar vieną kartą A. Z. Paulikas švitino jį visą be jokios prijuostės. Vaikas nesipriešino, nes neskaudėjo, o klebonas aiškindavęs, kad taip reikia dėl sveikatos.
Po savaitės dviejų nuvežtas į Palangą M. Narutavičius pastebėjo, jog jam ant lytinių organų atsivėrė žaizdelė, ir apie tai pasakė A. Z. Paulikui. Šis sunerimo, konsultavosi su gydytojais, berniukui parūpino brangių tepaliukų, tačiau žaizda tik plėtėsi ir gilėjo.
Milicijos protokoluose užfiksuota, kad nuvykę pas A. Z. Pauliką daryti kratos, kriminalistai rado rentgeno kabinetuose naudojamą prijuostę su skyle viduryje.
Kaltinimus neigė
1976-ųjų rugsėjo 22-ąją baigus parengtinį tardymą, A. Z. Paulikas, tuomet dėl kilusio skandalo vyskupijos iškeltas klebonauti į Smalėnus Zarasų rajone, suimamas.
Teismas prasidėjo 1977-ųjų žiemą. Sovietinė žiniasklaida, žinoma, nepraleido progos išpūsti skandalo ir paskleisti eilinę dozę antireliginės propagandos.
Sovietinė propaganda niekada nebuvo efektyvi - į Šiaulių miesto liaudies teismo posėdžius suvažiuodavo pilnas autobusas moterėlių, karštai palaikančių kunigėlį, juolab kad pats teisiamasis kaltinimus neigė.
Kunigas tvirtino esąs apkalbėtas. Anot jo, po atlaidų Kalvarijose Mindaugas iš klebonijos pavogęs 2 300 rublių - anais laikais milžinišką sumą. M. Narutavičius atseit prisipažinęs, tačiau pinigų neatidavęs. A. Z. Paulikas kalbėjo tada kreipęsis ir į Mažeikių vidaus reikalų skyrių, ėjęs ir pas vaiko tėvus - dėl to jam, girdi, ir keršijama. A. Z. Paulikas taip pat aiškino jokio rentgeno aparato neturėjęs, vaiko nešvitinęs.
Prašė apie pirkinį nepasakoti
Teisiamojo gynybą sugriovė Palangos rentgeno aparatūros dirbtuvių meistras G. Diemintas. Jis papasakojo, kad 1973-iųjų pavasarį į jį kreipėsi pažįstamas L. Banevičius ir paprašė suremontuoti kvarco lempą bei nešiojamą rentgeno aparatą "RUM-4". L. Banevičius pridūrė, kad šiuos daiktus užsakęs kunigas, žadantis švitinti gėles, kad geriau augtų.
Netrukus pas G. Diemintą į dirbtuves atvažiavo A. Z. Paulikas. Jei liudytojas nemelavo, jis iš tikrųjų nupirko rentgeno aparatą už 100 ar 150 rublių. Jį parduodamas meistras kunigą įspėjo, kad rentgeno spinduliai žmogui pražūtingi, ypač kenkia liaukoms. Dėl visa pikta meistras kartu su "RUM-4" davė švinuotą prijuostę bei paskolino knygas "Medicinos rentgeno technika", "Rentgeno aparatai" ir "Rentgenotechnika".
Toliau meistras liudijo, jog po kelių mėnesių, vasarai besibaigiant, A. Z. Paulikas rentgeno aparatą grąžino. Toliau - dar gražiau: netrukus jis vėl užsuko ir G. Dieminto paprašė niekam nesakyti, kad buvo įsigijęs rentgeno aparatą, tačiau meistras pabijojo meluoti milicininkams. Pareigūnams jis atidavė rentgeno aparatą, kurį buvo pardavęs A. Z. Paulikui.
Prašė būti išteisintas
Berniukui ir jo tėvams liudyti buvo labai nelengva. Namie ne kartą juos buvo apstoję tikintieji, reikalaudami nešmeižti kunigo. Kartą net teko šauktis milicijos, kad leistų praeiti.
Narutavičiai teisme pripažino tikrai kartą iš A. Z. Pauliko išgirdę, jog jų sūnus apvogęs kleboniją. Tėvai Mindaugą primušė kunigo akivaizdoje, po to visi važiavo į miliciją, kur vaikas prisipažino per kelis kartus iš klebono nušvilpęs gal 40 rublių. Tuo viskas ir baigėsi, o netrukus pamatę, kaip sužalotas sūnus, Narutavičiai labai supyko ir A. Z. Pauliko pareikalavo bent padengti kelionių į Vilnių bei Maskvą ir gydymo išlaidas - iš viso 8 000 rublių. Kunigas mokėti atsisakė, su tėvais išsiskyrė piktuoju. Mindaugo tėvas net pagrasino kunigą nudurti prie altoriaus.
Nuosprendžio dieną, 1977-ųjų vasario 17-ąją, Šiaulių miesto teismo salė buvo sausakimša. Tardamas paskutinįjį žodį, A. Z. Paulikas kalbėjo apie valandą, citavo filosofus ir prašė būti išteisintas. Oratoriniai gabumai nepadėjo - už sunkų M. Narutavičiaus kūno sužalojimą A. Z. Paulikas nuteisiamas kalėti 5 metus sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijoje. Pasigirdo davatkų riksmas ir rauda.
Nuteistasis nuosprendį apskundė, tačiau Aukščiausiasis Teismas paliko tą pačią bausmę. "Akistatos" žiniomis, kalinys ją atbuvo "nuo skambučio iki skambučio" tarnaudamas kolonijos bibliotekoje.
Mirė baisiose kančiose
Nors Mindaugas, atrodytų, pasveiko, jo likimas tragiškas. Spindulinės opos užgijo, jis užaugo aukštas, gražus vyras. Tais metais, kai buvo nuteistas jo žalotojas, Mindaugas sulaukė pilnametystės ir susipažino su išsiskyrusia moterim, kurią po trejų pažinties metų vedė. Ši moteris korespondentui teigė, kad Mindaugas galėjo turėti lytinių santykių, tačiau susilaukti vaikų - niekada.
Praėjus vos porai metų po vedybų, vairuotoju dirbusio M. Narutavičiaus sveikata ėmė blogėti. Mindaugas neabejojo, kad jo ligos - švitinimo pasekmė. 1996 metais Mindaugas pripažįstamas pirmosios grupės invalidu. Ligoniui sutriko inkstų veikla, vystėsi anemija, atrofavosi šlapimo pūslė, ako šlapimkanalis. Negana to, vystėsi kepenų cirozė, artritas, galop nustojo krešėti kraujas, tapo nebeįmanoma atlikti dializę.
2002-ųjų birželį M. Narutavičius mirė baisiose kančiose - skausmo nebenumalšindavo net morfijus.
"Akistata" pasidomėjo ir A. Z. Pauliko likimu. Pagal Migracijos tarnybos įrašus, 1990-aisiais A. Z. Paulikas išsiregistravo ir išvyko į užsienį. Pasak gandų, jis kunigauja Baltarusijoje ar Lenkijoje netoli Lietuvos pasienio, tačiau korespondentui surasti išvykėlio taip ir nepasisekė. Šiuo metu A. Z. Paulikui turėtų būti 59 metai.
