Prezidentas Valdas Adamkus penktadienį pasirašė Seimo rinkimų įstatymo pataisas, kuriomis įtvirtinamas antrasis rinkimų turas. Neoficialiai pripažįstama, kad šios pataisos yra bandymas kaišyti pagalius į Darbo partijos ratus.
Prieš pasirašydamas įstatymo pataisas, V. Adamkus du kartus diskutavo su politologais, buvo pasikvietęs Seimo frakcijų ir Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) atstovus.
Įstatymo pataisą rėmusių parlamentarų ir politologų nuomone, dviejų turų rinkimų sistema užtikrina didesnę demokratiją, be to, rinkėjams lengviau pasirinkti iš dviejų kandidatų, likusių antrajame rinkimų ture. Tokia sistema egzistuoja daugelyje Europos šalių.
Tačiau įstatymo pataisų autoriai neoficialiai pripažįsta tokiu būdu siekiantys užkirsti kelią populistinei Darbo partijai laimėti daugumą vietų naujame parlamente.
Grupė liberalcentristų, konservatorių, liberaldemokratų ir mišrios Seimo narių grupės atstovų ragino prezidentą nepasirašyti Seimo rinkimų įstatymo pataisų. Jie piktinosi, kad įstatymas keičiamas likus keliems mėnesiams iki rinkimų.
Be to, antrajam Seimo rinkimų turui surengti prireiks beveik 5 mln. litų. Pirmasis rinkimų turas kainuos apie 12,5 mln. litų.
VRK pirmininko Zenono Vaigausko skaičiavimu, pagal dabar galiojančią Seimo rinkimų įstatymo redakciją pakartotiniai rinkimai būtų rengiami 4-5 apygardose, o įsigaliojus pataisoms - maždaug 60 apygardų.
Politologų vertinimu, pirmojo rinkimų rato rezultatus labiau lemia jausmai, nes rinkėjai reiškia simpatijas patinkančiam kandidatui. Antrasis turas vadinamas racionaliu, mat rinkėjai iš dviejų kandidatų renkasi priimtinesnį. "Antrąjį ratą sunkiau įveikia populistai ir kraštutinių pažiūrų kandidatai, kurie tenkina tik dalies rinkėjų interesus", - akcentavo VRK vadovas.
Pasak Z. Vaigausko, pataisius įstatymą, 10-15 vienmandačių rinkimų apygardų gali nugalėti tas kandidatas, kuris pirmajame ture liko antroje vietoje.
Pagal Seimo rinkimų įstatymo pataisas, vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiau kaip pusę dalyvavusių rinkėjų balsų, jei per pirmąjį turą balsavo ne mažiau kaip 40 proc. visų rinkimų apygardoje registruotų rinkėjų.
Jei savo valią išreiškė mažiau nei 40 proc. rinkėjų, išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne mažiau kaip 1/5 visų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų balsų.
Per pakartotinį balsavimą išrinktu laikomas kandidatas, kuris gavo daugiau balsų, neatsižvelgiant į rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų skaičių.
Pagal iki šiol galiojusias nuostatas, antrasis turas rengiamas tose apygardose, kur balsavo mažiau nei 40 proc. rinkėjų ir nė vienas kandidatas nesurinko 1/5 balsų.
Seimas renkamas pagal mišrią rinkimų sistemą: 71 parlamentaras renkamas vienmandatėse apygardose, 70 - pagal partijų sąrašus daugiamandatėje apygardoje.
ELTA
