Sigitas STASAITIS
Jauki Joniškio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės palata. Visą dieną akis į lubas įbedęs lovoje tyso barzdotas 46 metų Vytautas. Jis nežino, kad invalidu liko gavęs smūgį kirviu į galvą. Slaugyti ligonio kasdien atvažiuoja žilstanti, bet dar graži 54 metų Aldona. Ji sutiko "Akistatai" papasakoti apie savo tikrai nepaprastą gyvenimą. Pirmasis Aldonos vyras pasikorė prieš 29, antrasis - prieš 12 metų. Trečiasis pasikabino šiemet po Trijų Karalių, prieš tai kirviu užkapojęs Aldoną ir jos ketvirtąjį kavalierių - Vytautą. Aldonos likimas labai lietuviškas - pasakojant apie visų jos keturių vyrų likimus ne kartą tenka minėti tą patį bjaurų žodį "degtinė".
Meilė gimė fermoje
Aldona gimė paprastų kaimiečių Stonių iš Taršiškių, nuo Vaiguvos (Kelmės r.), šeimoje. Jei šeima kuo ir išsiskyrė iš kitų, nebent tuo, kad Aldona Stonytė turėjo net 7 brolius ir seseris, tik du dar vaikystėje mirė. Baigusi vos 7 klases Aldona išėjo dirbti į kolūkį ir pirmąją savo meilę sutiko fermoje. Aldonai buvo 18, o jis, fermos darbininkas Antanas Darbutas, pusmečiu vyresnis.
- Tai buvo tikra pirmoji meilė, - prisimena Aldona. - Tuomet, septintojo dešimtmečio pabaigoje, neįsivaizdavome, kad iki vestuvių galima būtų mėgautis seksu. Iki ištekėdama už Antano aš net šokiuose atsisakydavau su juo šokti be pertraukų, kad kas nors nepamanytų ko nors bloga. Jei tais laikais būčiau iki vedybų tapusi nėščia, kaimiečiai būtų apkalbėję ir smerkę.
Pasikorė bijodamas skyrybų
1967-ųjų sausį išsiskyrė tėvai, o liepą Aldona ištekėjo už Antano. Beveik pamečiui gimė keturi vaikai - du sūnūs ir dvi dukros. Darbutų šeima persikėlė į Jurdaičius (Joniškio r.), apsigyveno tarnybiniame bute, esančiame senelių pensiono pastate. Deja, vos 5-6 metus trukusi meilė paskendo degtinėje.
- Jurdaičiuose mano Antanas ėmė smarkiai gerti, - pamena Aldona. - Negana to, vyras įsitaisė paną. Gerokai vyresnę, storą, negražią. Tačiau jie sutardavo, nes meilužė įpildavo. Bandžiau vyrą sugėdinti, tai prieš mane ėmė kelti ranką. Girtas suduodavo net ir mūsų vyriausiajam Augiukui, kuriam tuomet tebuvo septyneri. Kartą, 1974-ųjų gruodį, kai neblaivus Darbutas taip smogė į veidą, jog iki šiol likęs randas, parašiau pareiškimą skyryboms. Kai vyrui apie tai pasakiau, jis susirinko drabužius ir nuėjo į katilinę pusrūsyje. Tai pamatęs sūnelis pavymui iškošė: "Kad jis ten pasikartų!"
A. Darbutas katilinėje apsivilko išeiginį kostiumą, išgėrė degtinės ir pasikorė. Pakaruoklį rado pati Aldona - iš katilinės išbėgo klykdama. Mirtį vietoj vienatvės pasirinkusiam Antanui buvo vos 25-eri.
Nusižudė nenorėdamas į kalėjimą
Tuo metu Jurdaičiuose dirbo santechnikų brigada iš Kauno. Darbščiausiajam - Povilui Kasparavičiui - Jurdaičių pensionato direktorius pasiūlė likti, paskyrė gerai apmokamą darbą. Kaune nei buto, nei šeimos neturėjęs Povilas sutiko. Kaimo moterys tuoj ėmė viengungį piršti našlei. Ši ilgai nesispyriojo, nes vaikai naująjį vyrą gerai priėmė. A. Darbutienė tik atsisakė už Povilo tekėti, nors gyvendama su juo susilaukė dar dviejų dukrų. Deja, istorija pasikartojo - ir Povilas ėmė gerti. Dar labiau nei amžiną atilsį Antanas.
- Povilas pragėrė viską, - pasakoja A. Darbutienė. - Ir darbą pensionate, ir savo auksines rankas. Kol sulaukiau 27 metų, nepažinojau degtinės skonio, tiesa, vėliau pradėjau išgėrinėti. Na o Povilas tokių metų jau buvo alkoholikas "su stažu". Mes jau gyvenome Linkaičiuose prie Joniškio, kai jis gavo investicinių čekių. Su jais pabėgo į Šiaulius, čekius pardavė ir gėrė, gėrė, gėrė... Pasibaigus pinigams mieste valkatavo, ėmė vogti ir įkliuvo. Namo grįžo nuteistas kalėti pustrečių metų, bet paleistas iki įsiteisės nuosprendis. 1992-ųjų rugsėjį, atėjus dienai, kai turėjo būti išvežtas į koloniją, prisigėrė, nuėjo į malkinę ir ant kopėčių...
Trečiasis niekino moteris
Po laidotuvių Aldonai ėmė asistuoti 8 metais jaunesnis medkirtys iš Linkaičių Jonas Degenis. Aldona jį vadina pačia didžiausia savo gyvenimo klaida:
- Jis taip pat labai gerdavo. Be to, buvo netvarkingas, niūrus ir labai piktas. Niekino moteris. Pati mačiau, kai supykęs ant savo motinos liepė jai lįsti į rūsį. Matyt, jis taip elgėsi nebe pirmą kartą, nes motina, pasikaišiusi sijoną, buvo jau belipanti. Tai matydama aš kaip dėsiu Jonui du kartus į snukį!
Kai mama mirė, Jonui "skuduryne" nupirkau kostiumą, tačiau palaidoti pačio brangiausio žmogaus jis taip ir nenuvažiavo - užgėrė...
Atstumtas moters ėjo į tvartą
Degenis ne tik girtavo, bet ir vogė. 1995-aisiais nušvilpė bendrovės paršą ir įkliuvo. Kadangi 1992-aisiais jau buvo išklausęs lygtinį nuosprendį dėl karvės vagystės, šįkart buvo išsiųstas kalėti į Pravieniškių koloniją. Aldona jį ten lankė, tačiau į ilgalaikį pasimatymą nevyko - sako negalinti gultis į svetimą lovą.
- Maždaug prieš dvejus metus ėmiau Degenį varyti iš savo namų, o jis neina, nors tu ką. Santykiai visai atšalo, Jonas išsikraustė į kambarį antrajame aukšte. Ėmiau jo nebeprisileisti, bet ir tai nepadėjo. Jonas sakydavo, kad jei neturės manęs, turės mano gyvulius. Iš pradžių nesupratau jo užuominos, kol kartą užklupau tvarte pasilipusį ant kibiro ir įsitvėrusį mano karvikei į pasturgalį...
- Tegu mane trenkia perkūnas, jei meluoju! - persižegnoja Aldona ir pasakoja toliau: - Išniekintą gyvuliuką kitą dieną pardaviau. Ai, tokie geri seniukai nupirko.
Niršo dėl gandų
Galiausiai Aldonos gyvenime atsirado ketvirtas draugas - 7 metais jaunesnis Vytautas Jakubauskas. Po triukšmingų skyrybų su žmona Vytautas iš Skaistgirio (Joniškio r.) atsikraustė į Linkaičius. Apsistojo pas vienišą senutę, kuriai padėjo ūkyje. V. Jakubauskas buvo daug geresnis už J. Degenį (nors irgi teistas - už alimentų nemokėjimą) ir ne toks smarkus girtuoklis kaip P. Kasparavičius. Į kaimą jis atsivežė armoniką, kuria grodavo smuklėje, todėl dėl linksmumo veikiai gavo Vyturėlio pravardę.
A. Darbutienę kaimiečiai ėmė nuolat matyti Vyturėlio draugijoje. J. Degenis ėmė pavydėti ir konkurento kruvinai nekęsti. Jis turėdavo išvažiuoti ištisoms savaitėms kirsti miško, o grįžęs labai niršo girdėdamas gandus, kad jam prakaituojant girioje su kirviu, Vyturėlis prakaitavo... lovoje.
Parašęs laišką paėmė kirvį
Aldona gandus neigia, sako nebuvusi Vyturėlio meiluže, tačiau giltinė juos apkabino vidurnaktį, kartu su V. Jakubausku parėjusius namo po vaišių pas kaimynę. Kas įvyko tą šaltą žiemos naktį po Trijų Karalių, Aldona nepamena, o Vyturėlis jau niekada nebeprisimins. Faktas, jog užsidaręs savo kambarėlyje Jonas parašė priešmirtinį laišką, kuriame Aldoną išvadino paleistuve, apkaltino dėl dviejų vyrų žūties, ir pasiėmęs kirvį nusėlino į pirmąjį aukštą pas sugrįžusią porelę. Užkapojęs Aldoną ir Vytautą, kirvį numetė kieme ir malkinėje pasikorė. Beveik toje pačioje vietoje, kur prieš tuziną metų prieš save ranką pakėlė P. Kasparavičius.
Apžiūrėję į Joniškio ligoninę atvežtus A. Darbutienę ir V. Jakubauską, medikai liūdnai palingavo galvomis - taip sužaloti žmonės retai išgyvena. Tačiau įvyko dvigubas stebuklas - po mėnesio sanatorijoje sąmonę atgavo Aldona, žaizda užsitraukė ir Vyturėliui. Kuklindamiesi gydytojai tvirtina, jog A. Darbutienė už sugrįžusią sveikatą turi jaustis dėkinga savo vaikams, kurie, užauginti gerais žmonėmis, mamą labai slaugė. Beslaugydama dukra net sulyso, tačiau pati Aldona neteko net 22 kilogramų. Išrašoma iš ligoninės moteris sutriko - kelnės net užsegtos nusmuko. Išgelbėjo ligonė, davusi susisegti žiogelį.
Tikra meilė - pirmoji
Vaikai pasveikėlei iš pradžių sakė, jog ji nukrito nuo dviračio, tik vėliau prasitarė apie kruvinąją naktį, kurios Aldona absoliučiai nepamena. Dabar ji kasdien dviračiu ar pakeleivingomis mašinomis skuba 9 kilometrus į Joniškį slaugyti Vyturėlio. Sulaukęs Aldonos jis šypsosi, tačiau vadina ją tai Nijole, tai Vinickiene ir šneka visokius "vėjus". Vytautas net savo pavardės nepamena, nežino nei kur esąs, nei kas jam atsitiko. Tik paklaustas apie armoniką atkunta, ima kratyti paralyžiaus riečiamą plaštaką:
- Pagročiau, tik pirštai sušalę...
A. Darbutienė sako paimsianti V. Jakubauską pas save. Iš meilės? Moteris tvirtina, kad tikra jos meilė buvo tik pirmoji. O Vytauto ji paprasčiausiai negalinti mesti, nes luošiu tapo jos name.
Lietuvos kaime labai geriama. Tokių degtinės sudaužytų likimų - tūkstančiai.
S. Stasaičio nuotr.
Vargu ar kada grįš kirviu užkapoto V. Jakubausko protas, tačiau ligoninėje sulaukęs Aldonos ligonis labai pralinksmėja.
(Jakubauskas.jpg)
Aldona kasdien atvyksta slaugyti nebepasveiksiančio Vytauto. Kas tai - meilė, ar pareigos jausmas?
(Darbutiene-001; Darbutiene-002)
Aldona buvo graži moteris, kurios siekė keturi tragiško likimo vyrai.
(Darbutiene-003).
