Žiniasklaidoj sujudimas ir pasipiktinimas. Keliama problema numeris vienas. Taip ir turi elgtis skambiai save vadinanti ketvirtoji valdžia (tik ar ji to verta?). Juk Lietuvoje kur pažvelgsi ten problema: tai mažiausios pensijos, didžiausia socialinė atskirtis, žūtys kelyje... Ir pagaliau didžiausias alkoholio kiekio suvartojimo kiekis vienam gyventojui.
Manote, kad didžiausia bėda alkoholizmas – Jūs naivūs. Ne! Didžiausia bėda, tai noras uždrausti taip vadinamu silpnųjų gėrimų reklamą.
Iš karto skubu pareikšti, kad nesu nei Valančiaus draugijos narys ir ne kovingasis abstinentas. Aš paprastas statybininkas-alkoholikas, su 25 metų gėrimo stažu. Ir manęs neveikia reklama, nes aš esu išbandęs ne tik silpnuosius ir stipriuosius gėrimus, bet ir visus „kvapiuosius“.
Bet aš turiu paauglę dukrą, kuriai ir kuriama visa fizų ir sidrų reklama. Ir, pasirodo, mano pragertos smegenys negali suprasti, kad reklamoje, kaip teigia visi alkoholio reklamos šalininkai, pateikiama tik produkto kokybė ir teisė rinktis.
Jeigu taip būtų aš ramiai toliau gerčiau. Bet mano giliu įsitikimu, tokiu būdu yra peršamas gyvenimo būdas. Juk 13 metų paaugliui taip gražiai atrodo linksma kompanija su alaus buteliu rankoje (tokia reklama teigia, kad tik gerdamas šaltą alų, susirasi daugybę linksmų draugų). Ir kaip gi neišbandyt paragauti šalto gėrimo, jeigu net „lėtasis“ estas išgėręs tampa karštu lietuviu.
O krepšinį žiūrėti be alaus iš vis ne lygis. Juk mus suvienyti gali tik alus.
Toliau dar gražiau. Pasirodo, smerkt gėrimų gamintojų negalima, jie gi remia krepšinį, kultūros renginius. Jie net turi savikontrolės, ar kaip ji ten vadinama, instituciją. Žavi trijulė: gamyklos savininkas, reklamos gamintojas ir žiniasklaidos bosai. Jie nusprendžia, ar reklama atitinka etikos ir moralės normas, tai jie nusprendžia, kad reklama neskatina gėrimų vartojimo.
Įdomu, kas būtų, jei dažytojas, plytelių klojėjas, stalius spręstų, gerai ar blogai atliko buto remontą. Jie gi taip pat gali sukurti savikontrolės instituciją.
Man kyla klausimas, jei reklama neskatina vartojimo, tai kam laužomos ietys. Kam reikėjo didžiausiame Lietuvos dienraštyje užpirkinėti ištisus puslapius, surinkti tokių garbių žmonių parašus po straipsniais apie tai, kad alkoholio reklamos skatinimas nežlugdys Lietuvos jaunimo. Ir kas tik po šiais straipsniais nepasirašė: docentai, akademikai, gydytojai, intelektualai. Tiesiog visas Lietuvos elitas. Įdomu, kiek kainuoja jų nuomonė ir kur jie būna, kai juodinamas žuvusio saugumo darbuotojo atminimas. Kur jie būna, kai rašytojas vežamas, kaip atsarginis mašinos ratas, bagažinėje? Jų nėra, kai sveikatos sistema tolsta nuo ligonių. Pagaliau jų negirdėt, kai Lietuvos politiniame gyvenime socialdemokratų partija skiriasi nuo konservatorių tik tiek, kiek Kirkilo barzda nuo Razmos barzdos.
Tad te vienija mus alus ir pergalės!
P.S. Iš savo karčios patirties žinau, kad pergalė būna viena. Anksčiau ar vėliau laimi alkoholis.
Marius Jurskis yra Lietuvos Socialdemokratų sąjungos narys
