Žmogaus teisių komitetas posėdyje išklausė Lygių galimybių kontrolierės Aušrinės Burneikienės ataskaitą dėl Tarnybos 2006 metų veiklos. Kontrolierė atsakė į komiteto narių klausimus.
Komitetas parengė Seimo nutarimo projektą „Dėl Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2006 metų veiklos ataskaitos”, kuriame siūloma Vyriausybei įsteigti tarpžinybinę Lygių galimybių komisiją, kuri iškeltų aktualias lygių galimybių įgyvendinimo problemas Lietuvoje, teiktų rekomendacijas dėl lygių galimybių politikos formavimo bei siūlymus dėl diskriminacijos apraiškų mažinimo ir su tuo susijusių problemų sprendimu, užtikrintų visų potencialiai pažeidžiamų asmenų grupių interesų atstovavimą.
Komiteto nuomone, reikėtų siekti efektyvesnio regionuose gyvenančių žmonių švietimo žmogaus teisių ir lygių galimybių klausimais, skatinti žmonių aktyvumą.
Seimo nutarimo projekte taip pat siūloma Vyriausybei apskrityse skirti atsakingus tarnautojus, galinčius kompetentingai konsultuoti žmones lygių galimybių įgyvendinimo klausimais, pavesti kompetentingoms institucijoms organizuoti programas ir priemones, skirtas keisti visuomenės neigiamą stereotipinį požiūrį į vyresnio amžiaus ir pagyvenusius žmones, skatinti vyresnių žmonių persikvalifikavimą, ugdyti jų kompiuterinį raštingumą ir kitas priemones.
Komiteto nuomone, šalinant neįgaliųjų socialinės integracijos kliūtis, būtina pasiūlyti Vyriausybei, kad ši pavestų kompetentingoms institucijoms išspręsti klausimą, užtikrinantį visavertį žmonių su regos negalia dalyvavimą rinkimuose.
Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento direktorius Vaidotas Verba ir Konsulinio departamento partarėjas Albertas Algirdas Dambrauskas ; posėdyje pristatė Europos Bendrijos Komisijos parengtą Žaliąją knygą „Europos Sąjungos piliečio diplomatinė ir konsulinė apsauga trečiosiose šalyse”.
Dokumente siūloma, kad kiekvienas Europos Sąjungos pilietis trečiosios šalies teritorijoje, kurioje nėra jo šalies atstovybės, galėtų pasinaudoti bet kurios kitos valstybės narės diplomatine ir konsuline apsauga tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir tos valstybės piliečiai.
Komitetas, susipažinęs su Europos Komisijos pasiūlymais, kuriais siekiama sustiprinti teisę į Bendrijos diplomatinę ir konsulinę apsaugą trečiosiose šalyse ir pažymėdamas, kad, išaugus tiek Europos Sąjungos valstybių, tiek ir Lietuvos Respublikos piliečių kelionių į trečiąsias šalis skaičiui bei atsiradus diplomatinės ir konsulinės apsaugos problemoms, pritarė, kad reikia ieškoti visoms valstybėms narėms vienodai tinkamo ir priimtino sprendimo, išnagrinėti skirtumus tarp įvairių nacionalinių piliečių apsaugos sistemų. Komitetas iš esmės pritarė Žaliojoje knygoje „Europos Sąjungos piliečio diplomatinė ir konsulinė apsauga trečiosiose šalyse“ išdėstytoms iniciatyvoms ir siūlo:
- numatyti veiksmus, skirtus piliečių apsaugos sistemų skirtingose Europos Sąjungos šalyse galimam suvienodinimui;
- įtraukti konkrečias priemones, kurių reikėtų imtis, siekiant užtikrinti visų sulaikytų ir įkalintų trečiosiose šalyse Europos Sąjungos šalių piliečių apsaugą;
- suvienodinti visų Europos Sąjungos šalių piliečių, praradusių dokumentus, laikinų kelionės dokumentų išdavimo tvarką;
- tiksliai apibrėžti Europos Komisijos dokumente vartojamą sąvoką ,,Diplomatinė ir konsulinė apsauga”.
Žmogaus teisių komitetas tęsė klausymus dėl Asmenų, nukentėjusiųjų nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr.XP-413 ir Pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių teisių statuso įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr.XP-414. Balandžio 4 d. komiteto posėdyje bus svarstomi išvadų ir naujos redakcijos įstatymų projektai, sakoma pranešime spaudai.
