Vyriausybė trečiadienį pritarė Pilietybės įstatymo pataisų projektui, kuris parengtas įgyvendinant Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimo „Dėl teisės aktų, reguliuojančių LR pilietybės santykius, nuostatų atitikties LR Konstitucijai" nuostatas.
Siekiama panaikinti išlygą, kad asmuo turi būti nerepatrijavęs, sprendžiant asmens LR pilietybės klausimą. Taip pat norima suderinti Pilietybės įstatymą su LR baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, nustatyti atskirus dvigubos pilietybės atvejus, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nutarime išdėstytus principus.
Visų pirma, numatoma iš naujo apibrėžti LR pilietybės įgijimo gimimu sąlygas, kai vienas iš vaiko tėvų yra kitos valstybės pilietis, taip pat patikslinti dokumentų, kuriuos turi pateikti asmuo prie prašymo įgyvendinti teisę į LR pilietybę ir prašymo dėl LR pilietybės grąžinimo, sąrašą.
Siūloma nustatyti asmenų, kurie būdami LR piliečiai įgijo užsienio valstybės pilietybę nuo 2003 m. sausio 1 d. (t. y. Pilietybės įstatymo įsigaliojimo) iki 2006 m. lapkričio 15 d. (t. y. iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo) ir atitinka Pilietybės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies sąlygas, statusą, kadangi tokie LR piliečiai neprivalėjo pranešti apie įgytą kitos valstybės pilietybę.
Taip pat siekiama, vadovaujantis LR Konstitucijos 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu LR pilietybės įgijimo gimimu principu, nustatyti, kad vaikas, gimimu įgijęs ne tik LR, bet ir kitos valstybės pilietybę, yra LR pilietis.
Taip pat siūloma Seimui sudaryti tarpinstitucinę darbo grupe naujos redakcijos Pilietybės įstatymo projektui parengti.
Egidijus Kūris reikalauja referendumo
Konstitucinio Teismo pirmininką Egidijus Kūris jau anksčiau perspėjo Seimo politikus, kad bet kokios „teisinės abrakadabros“, kaip jis vadina parlamentarų iniciatyvas, nepadės, nes bus antikonstitucinės, jei referendume nebus balsuojamos Konstitucijos pataisos. Tiesa, KT yra įgaliotas tik aiškinti jau priimtų teisės aktų atitikimą ar neatitikimą Konstitucijai, bet E. Kūris, nepaisant to, linkęs įspėti politikus.
„Raginčiau nekurti teisinių „abrakadabrų“ sakant, kad galima kitoje Konstitucijos vietoje prirašyti keletą žodžių, ir taip bus pakeista 12 straipsnio nuostata. Jokiu būdu“, – neseniai teigė E. Kūris.
E. Kūrio minėtas straipsnis numato, kad „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas“.
Oponentai į tai atkerta, jog išeivijos atvejis ir yra „atskiras“, tegul ir nėra retas.
Seime buvo svarstomos Andriaus Kubiliaus siūlomos Pilietybės įstatymo pataisos, kurios leistų Lietuvos piliečiams turėti ir kitos šalies pilietybę.
Pernai Konstitucinis Teismas išaiškino, kad būtina mažinti grupę asmenų, galinčių pretenduoti į dvigubą pilietybę, nes dabar tai yra plačiai paplitęs reiškinys.
Teismas pripažino, kad Konstitucijai prieštarauja įstatyme numatyta išimtis lietuvių kilmės asmenims, gyvenantiems užsienyje turėti dvigubą pilietybę.
Užsienio lietuviai ir didžioji dauguma Lietuvos gyventojų nepritaria, kad būtų panaikinta dviguba pilietybė.
9 iš 10 lietuvių pasisako už Lietuvos pilietybės išsaugojimą asmenims, įgijusiems kitos valstybės pilietybę.
