VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė sako, kad Seimui pritarus siūlomai išimčiai, pasikartotų situacija, kai buvo reikalaujama VMI pranešti, jeigu per metus grynaisiais gaunama daugiau negu 15 tūkst. eurų.
„Noras papiktnaudžiauti atsiras ir jie teiks pranešimus. Nuogąstaujame, kad tas pranešimo pateikimas nereabilituotų pažeidimo ir nesutrukdytų pasiekti kitų tikslų“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje sakė R. Virvilienė.
Seimas po svarstymo yra pritaręs pataisoms, kuriomis nuo lapkričio tiek įmonėms, tiek gyventojams siūloma drausti atlikti sandorius grynaisiais virš 3 tūkst. eurų. Išimtys būtų taikomos, jeigu nebūtų galima atsiskaityti pavedimu ar banko kortele. Tada sandorio šalys per 10 dienų VMI turėtų pranešti apie tokį atsiskaitymą, nurodant priežastį.
„Baiminuosi, kad ar nebus taip, kad jeigu asmuo pateiks pranešimą, kad negalėjo atsiskaityti negrynaisiais, neįgaus to teisinio stabilumo ir negalėsime nuneigti, kad asmuo negali grįsti grynaisiais gautų pajamų savo išlaidų“, – kalbėjo VMI atstovė.
R. Virvilienė mano, kad įteisinus išimtį VMI gaus šimtus pranešimų apie atsiskaitymus grynaisiais virš 3 tūkst. eurų.
Pasak jos, kai buvo įvestas reikalavimas kartą per metus teikti pranešimą apie gautas 15 tūkst. eurų viršijančias pajamas, pirmaisiais metais gauta 315 tokių pranešimų dėl 13 mln. eurų pajamų.
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sako, kad įstatymą priimti su išimtimi geriau negu jo visai nepriimti.
„Jeigu įkalsime griežtą reikalavimą jokiais būdais neatsiskaitinėti grynaisiais, galime sužlugdyti iš viso įstatymo priėmimą“, – įspėjo jis.
