„Šventojo Tėvo žodžius šiuo jautriu klausimu reikia suprasti kaip balsą, pakeltą ginant žmogaus gyvybę ir su ja susijusias vertybes, o ne kaip politinę poziciją“, – sakoma Šventojo Sosto pareiškime.
Pareiškime pabrėžiama, kad karą Ukrainoje „pradėjo Rusijos Federacija“ ir kad Pranciškus „aiškiai ir nedviprasmiškai pasmerkė jį kaip moraliai neteisingą, nepriimtiną, barbarišką, beprasmį, atgrasų ir šventvagišką“.
Rugpjūčio 24 dieną kalbėdamas Ukrainos Nepriklausomybės dienos proga, popiežius taip komentavo konfliktą: „Tiek daug nekaltų žmonių... moka kainą už beprotybę.“
Kaip vieną iš pavyzdžių jis paminėjo Darją Duginą – Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininko ultranacionalisto dukrą, žuvusią sprogus bombai, padėtai jos automobilyje.
Ukrainos ambasadorius prie Šventojo Sosto Andrijus Jurašas atsakė, kad pontifikui nederėjo „agresoriaus ir aukos“ priskirti vienai kategorijai, o Vatikano pasiuntinys Kyjive buvo iškviestas pasiaiškinti į Užsienio reikalų ministeriją.
Nors Pranciškus pasmerkė karą Ukrainoje, jis stengėsi palikti atviras duris dialogui su Maskva, susilaikydamas nuo Rusijos, prezidento Vladimiro Putino ar Kirilo pasmerkimo. Jo nuosaikus požiūris papiktino Kyjivą, kuris praėjusią savaitę pasmerkė jo pareiškimą, kuriame popiežius apgailestavo, kad už karą moka nekalti žmonės abiejose šalyse.
„Jau kažkas galėtų man ir pasakyti: bet juk esi už [Rusijos prezidentą] Putiną! Ne, nesu“, – pabrėžė popiežius birželį jėzuitų žurnalo „Civilta Cattolica“ paskelbtame interviu.
„Paprasčiausiai esu prieš sudėtingumo redukavimą iki... „gerų ir blogų vyrukų“, negalvojant apie šaknis ir interesus, kurie yra labai sudėtingi“, – pridūrė jis.
Liepą Romos Katalikų Bažnyčios vadovas vėl išreiškė norą apsilankyti Ukrainoje.
Rugsėjo viduryje 85 metų pontifikas turėtų dalyvauti religinių lyderių suvažiavime Kazachstane.
Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovas patriarchas Kirilas, karštai palaikantis tiek V. Putiną, tiek jo karą Ukrainoje, irgi ruošėsi dalyvauti šiame forume, bet vėliau pareiškė, kad į jį nevyks.
