Vienai geriausių Lietuvoje mokyklų – Vilniaus licėjui – vadovaujantis Saulius Jurkevičius tvirtina, kad padėtis šalies mokyklose tokia prasta, jog nieko nebešokiruoja istoriją dėstantis muzikos mokytojas ar laisvalaikiu po paskaitų pedagogę žaidžianti studentė, rašo „Vilniaus diena“.
Pasak Vilniaus licėjaus direktoriaus, skurstančio mokytojo prestižas ir asmenybė mokyklose niokojama su pasimėgavimu. Ypač tai daro paaugliai nuo 6 iki 9 klasės. Paaugliams dėstantys mokytojai papuola į tikrą pragarą, o valstybė jiems nepadeda. S.Jurkevičius teigia, jog jau nebėra kuo pakeisti senstančių mokytojų, todėl jis mano, kad greitai formuosis antroji – privati – švietimo sistema, o valstybinėse mokyklose liks tik prasčiausi mokytojai, dirbsiantys su sunkiai valdomais ar nepasiturinčių tėvų vaikais.
Pedagogai priklauso vargetų sluoksniui: menkai apmokami, darbe žeminami ir valstybės neginami. Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius „Vilniaus dienai“ atskleidė, kad mokyklose padėtis tokia prasta, jog nieko nebešokiruoja istoriją dėstantis muzikos mokytojas ar laisvalaikiu po paskaitų pedagogę žaidžianti studentė.
– Praėjusią savaitę nuvilnijo streikai Lietuvos rajonų mokyklose, bet sostinės pedagogai pamokas vedė. Kodėl? – paklausė „Vilniaus diena“ S.Jurkevičiaus.
- Tiesiog miesto mokytojo padėtis geresnė. Yra daugiau galimybių susirasti papildomą darbą, po pamokų dirbti korepetitoriumi. Be to, gal mieste streikuoti atrodo neoru. O rajonai pavargę nuo nepagrįstų administracijos žingsnių ir netvarkos. Juk žmogus ima bruzdėti, kai jam blogai. Tai reiškia, kad mieste mokytojams yra geriau.
– Savaitgalį vykusiame Lietuvos pedagogų forume tikinote, kad reformuojant mokyklas nebuvo įvertinti ankstesni mokymo modeliai. Kokius modelius turėjote mintyje?
– Labai puolėme reformuoti Lietuvos švietimo sistemą, diegti įvairias naujoves, bet nurašėme viską, kas iki tol buvo gera Lietuvos mokykloje. Atmetėme sovietinę mokyklą kaip reiškinį, nes tai buvo okupacinė mokykla, ideologinė, varžanti jauno žmogaus teises. Bet sovietinė mokykla buvo stabili, vadovėliai parengti profesionaliai, jie buvo verstiniai. Nepriklausomos Lietuvos mokyklos nuolat reformuojamos, vadovėliai ruošiami atmestinai. Nuolatinė kaita išvargino visus: ir mokytojus, ir mokinius. Proceso išbalansavimas varo žmones į neviltį. Įsivaizduokite, vidinė švietimo sistema nestabili, atlyginimai maži, nėra saugios darbo aplinkos. Ko gero, pats baisiausias dalykas, kai žeminama žmogaus asmenybė.
Jeigu kartą buvai pažemintas, tai liks visam laikui. Vaikai praneš apie tai kitoms kartoms. Pasekmė – Lietuva pradeda prarasti mokytoją kaip individą. Nepriklausomos Lietuvos išugdyta karta į mokyklą dirbti nebeatėjo. Įsivaizduojate, nebuvo kam pakeisti vyresnius. Kodėl? Nes visų reformų metu mokytojas buvo užmirštas. Jis buvo laikomas ne tautos ateitimi, o mokyklos inventoriumi. Mokytojų forume aš išskyriau dvi skaudžiausias problemas: mokytojų trūkumą, kuris artėja prie katastrofos, ir mokytojui sukurtą nepalankią darbo sistemą, žeidžiančią žmogaus autoritetą ir mokytojo prestižą. Jis dabar niokojamas su pasimėgavimu. Ypač tai daro paaugliai nuo 6 iki 9 klasės. Ten patenkantys mokytojai papuola į pragarą, o valstybė mokytojams nepadeda. Bet kalbama tik apie pinigus. Apie kitas problemas nenorima kalbėti. Politikams nebeužtenka intelekto suvokti situaciją ir į ją reaguoti. Taip mokykla išsibalansuos, mokymo kokybė visai suprastės.
- Ar išties mokytojų trūkumo problema Lietuvos mokyklose?
– Jau dabar Lietuvoje trūksta visų sričių mokytojų. Dėl to mokyklose kurį laiką dalykas apskritai nedėstomas, kol nesurandama specialisto. Paskui bandoma kaip nors greitai susidariusias žinių spragas užkaišyti. Dėstyti kviečiamas bet kas. Man kolegos pasakojo, kad muzikos mokytojui teko vesti istorijos
pamoką, kitam – muziką. Studentai kviečiami dėstyti laisvalaikiu. O ką daryti?
Mokyklose mokytojų sparčiai mažėja, o vyrai pedagogai – apskritai nykstantys. Greitai auginsime kartas, kur vaikai iki 18 metų nebus bendravę su suaugusiu vyru. Juk šeimos išsiskyrusios, ir tie vaikai, kurie gyvena su mamomis, mokyklose bendrauja tik su mokytojomis. Pusiausvyros nebuvimas ugdo nevisavertę, kompleksuotą asmenybę.
– Kokią matote valstybinės mokyklos perspektyvą?
– Matau tendenciją, kad valstybinė mokykla eis tik blogyn. Klausimas, kokia sparta: staigiai ar kasmet stabiliai, bet vienareikšmiškai blogyn. Greitai formuosis antroji švietimo sistema. Didesnę įtaką turės privačios mokyklėlės, kurias lankys pasiturinčių tėvų vaikai. Ten bus aukštas mokymo lygis, garantuojamas vaiko saugumas.
Ne tokie pasiturintys tėvai aukštesnėse klasėse samdys vaikams korepetitorius. Jau dabar taip yra. O valstybinėje mokykloje liks mokytojai, nepatekę į privačias mokyklas, ir dirbs su sunkiai valdomu kontingentu. Neduok Dieve dar baisesnių įvykių mokyklose.
Laura Čyžiūtė
