„Net 42 proc. analizuotų pirkimų atvejų derinimai su ministerijos padaliniais, patariamosiomis grupėmis ir kitomis institucijomis truko nuo 30 iki 374 dienų“, – rašoma ketvirtadienį išplatintame pranešime.
Anot auditorių, tai lėmė neišsamus pirkimų procese dalyvaujančių subjektų funkcijų reglamentavimas vidaus teisės aktuose, patariamosioms grupėms faktiškai suteiktos sprendimų priėmimo teisės bei atsakomybių išskaidymas reikšmingai lemia strategiškai svarbių pirkimų proceso trukmę ir vilkina pačius įsigijimus.
Valstybės kontrolės teigimu, 45 proc. (14 iš 31) analizuotų ginkluotės pirkimų sprendimų priėmime dalyvavo krašto apsaugos ministrui atskaitingos patariamosios institucijos – Gynybos resursų taryba, Ginkluotės ir karinės technikos grupė bei Gynybos resursų grupė. Nustatyta, kad Gynybos resursų agentūra (GRA), vykdydama įsigijimus, vadovaujasi minėtų institucijų protokoliniais nutarimais, nesant ministro ar jo įgalioto asmens priimto teisės akto.
„Šios patariamosios institucijos teisiškai neturi sprendimų priėmimo įgaliojimų – jų paskirtis tėra teikti siūlymus bei išvadas. Praktika, kai galutiniai pirkimų veiksmai grindžiami tik jų protokoliniais sprendimais, neatitinka viešojo administravimo principų: joms faktiškai suteikiama sprendimų priėmimo funkcija, kurios jos neturi, o papildomas derinimų ratas reikšmingai prailgina ir taip kritišką ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimų laiką“, – teigia auditoriai.
„Be to, šių patariamųjų institucijų nariai, nors ir daro tiesioginę įtaką pirkimų rezultatams, nedeklaruoja privačių interesų kaip pirkimo proceso dalyviai, kadangi tokia prievolė jiems galiojančiuose teisės aktuose nenumatyta. Tai sukuria šališkumo ir neskaidrumo rizikas“, – nurodo Valstybės kontrolė.
Audito duomenimis, skaidrumo spragų nustatyta ir pačiose perkančiosiose organizacijose. 2023–2025 metais GRA ginkluotės pirkimai pagal išimtis sudarė 40 proc. visų sutarčių vertės ir siekė 3,4 mlrd. eurų.
Nors visi GRA darbuotojai privalo deklaruoti privačius interesus, tikrinant šiuos pirkimus paaiškėjo, kad 53 proc. atvejų procedūrose dalyvavę asmenys jokia forma nenurodė savo faktinio dalyvavimo konkrečiame pirkime, o 74 proc. jų tiesiogiai rengė pirkimo inicijavimo paraiškas.
Taip pat pasitaikė atvejų, kai konfidencialumo pasižadėjimai pasirašyti pavėluotai – jau prasidėjus procedūroms.
Atsižvelgiant į išsakytas pastabas, Krašto apsaugos ministerijai rekomenduota aiškiai atskirti patariamųjų institucijų ir sprendimus priimti įgaliotų subjektų kompetencijas bei atsakomybę, nustatyti sprendimų derinimo eigą ir terminus.
Siekiama, kad visus galutinius sprendimus priimtų tik tam įgalioti subjektai, o derinimas sutrumpėtų ir truktų ne ilgiau kaip 35 darbo dienas.
Gynybos resursų agentūrai rekomenduota stiprinti pirkimų kontrolę bei užtikrinti viešųjų pirkimų principus ir reikalavimus atitinkantį procesą.
Kaip rašė BNS, anksčiau šį mėnesį Valstybės kontrolė jau skelbė, jog įsigijimų sistema nespėja atliepti kariuomenės poreikių. Auditas atskleidė, kad neįvykusių pirkimų dalis gynybos sektoriuje per dvejus metus išaugo ir 2025 metais siekė 59 procentus.
