Vaikai yra išradingi, todėl ir jų pasakojimai bei pamąstymai apie gyvūnus priverčia nusišypsoti...
Štai ką jie mano apie gyvūnus ir jų poras:
Kiaulė būna uždaryta, o kaip, sakei, jos vyras vadinamas, kuiliu? – tas tai jau gal kartu būna, bet aš nesu mačiusi. Pas mano močiutę jokie kiaulinai negyvena. Ir kam jie?
Karvė duoda pieno ir visą laiką kramto, o jautis, jos vyras, į ją žiūri. O žiūri todėl, kad toliau pririštas.
Gaidys reikalingas, kad lieptų vištoms kiaušinius dėti.
Vištos neplaukia todėl, kad joms kiaušiniai į vandenį neįkristų. O gaidžiai?.. – irgi dėl to.
Šunys iškiša liežuvį ir taip greitai traukinėja, na, judina, dėl to, kad jiems karšta. Žmonės taip nedaro todėl, kad neturi tokio lenkto liežuvio.
Vabalai neturi proto – jie tik eina, eina, kol juos kas nors suvalgo.
Naminiai paukščiai neskraido todėl, kad kaime juos riebiai maitina.
Kiekvienam gyvuliui reikia duoti vardą, nes juk kai šauksi „ožka, ožka“ – tai visos ir subėgs.
