Už tokį rezoliucijos projektą bei išvadą balsavo 6 komisijos nariai - konservatorių, liberalų ir socialdemokratų atstovai. Penki buvo prieš, jie ketina registruoti atskirąją nuomonę.
Pirmoji balsuoti komisijai buvo pateikta komisijos pirmininko „tvarkiečio“ Petro Gražulio parengta pažyma, tačiau balsų jai patvirtinti neužteko - penki nariai buvo už, trys - prieš, trys susilaikė. P.Gražulio siūlymą palaikė „tvarkiečiai“, „darbiečiai“ bei „Drąsos kelio“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos deleguoti komisijos nariai.
P.Gražulis siūlė neduoti sutikimo V.Uspaskichą traukti baudžiamojon atsakomybėn.
Penktadienį patvirtinus pažymą bei rezoliucijos projektą, kuriuo siūloma naikinti V.Uspaskicho imunitetetą, jis turi būti svarstomas artimiausiame posėdyje Seime. Jeigu rezoliucijos projekte numatoma panaikinti parlamentaro imunitetą, ji gali būti priimta, kai už projektą balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių.
Komisijos pirmininko pavaduotojas konservatorius Sergejus Jovaiša sako negalėjęs pritarti P.Gražulio parengtam pirmajam pažymos variantui, nes jame buvo išdėstyti motyvai, nesusiję su V.Uspaskicho veiksmais. Pavyzdžiui, keltas klausimas dėl konservatoriaus Manto Adomėno pasisakymo, kuriuo jis Konstitucinį Teismą išvadino „chunta“.
„Pirmas variantas visiškai nesusijęs su medžiaga, kurią nagrinėjome, mes buvome įvelti į atskirų kitų bylų ar panašių atvejų nagrinėjimą, o ne aiškinomės kreipimąsi dėl V.Uspaskicho neteisėtų veiksmų. Komisija nėra teismas, mes radome pakankamai motyvų, kodėl V.Uspaskichas turėtų prieš teismą atsakyti. Jei yra iškeltas toks prašymas, nematėme priežasčių manyti kitaip“, - žurnalistams sakė S.Jovaiša.
Komisijos pirmininkas P.Gražulis, kurio parengtą projektą komisija atmetė, sakė esąs nusivylęs.
„Aš šiek tiek jaučiuosi nusivylęs. Manau, kad Seimo nariai turi išankstinę nuomonę ir jiems teisingumas nelabai rūpi. Kada pateikėme nemažai faktų, vienas iš tokių faktų - kai buvo kreiptasi į Generalinę prokuratūrą dėl M.Adomėno, kai visą Konstitucinį Teismą išvadino chunta, mes klausiame, kodėl prieš M.Adomėną nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, prokuratūra atsako - mes šito nenagrinėjome. Aš už teisingumą, kad nebūtų dvejopų standartų“, - žurnalistams sakė P.Gražulis.
„Kai kreipėmės į Teisėjų tarybą, kad pateiktų, kiek kartų ji kreipėsi dėl teisėjų garbės ir orumo įžeidimo, mes gavome tik du atvejus - Seimo narės Neringos Venckienės byloje ir V.Uspaskicho. Tai ir vėl yra dvejopi standartai. Sako, kad aš V.Uspaskichą teisinu, ne, jis yra kaltas, bet kalti lygiai ir kiti, bet vienas teisiamas, o kiti - ne“, - kalbėjo P.Gražulis.
Siūlymą dėl V.Uspaskicho neliečiamybės parlamentui turinti pateikti komisija buvo įpareigota darbą baigti iki blandžio 4 dienos, tačiau paprašė daugiau laiko, ir parlamentas pratęsė jos darbą iki gegužės 30 dienos.
Opozicijos atstovai valdančiuosius kaltina klausimo vilkinimu. Generalinio prokuroro prašymas panaikinti „darbiečio“ imunitetą Seimą pasiekė dar praėjusių metų spalio pradžioje. Į parlamento darbotvarkę jis įtrauktas baigiantis lapkričiui, o opozicijai nesutikus su P. Gražulio kandidatūra į komisijos pirmininkus komisijos sudarymas dar nusikėlė.
V.Uspaskichą traukti baudžiamojon atsakomybėn prašoma dėl nepagarbos teismui.
Pagal Konstituciją, Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė. Parlamente gavus prašymą leisti traukti baudžiamojon atsakomybėn Seimo narį, tuo klausimu sudaroma laikinoji komisija. Ji Seimui teikia rezoliucijos projektą, kaip pasisakyti dėl generalinio prokuroro prašymo.
