Gamintojai ir tiekėjai verčiami kredituoti prekybininkų veiklą. Prekybininkų atstovo teigimu, būtų keista, jei rinkos ekonomikos šalies valdžia imtų reguliuoti komercinius verslo santykius, praneša LTV „Panorama“.
Duonos, mėsos, pieno ir kitų greitai gendančių produktų gamintojai sako, kad jų gaminius prekybininkai turi parduoti per penkias paras. Tuo metu pinigus už šias prekes jie perveda per 40-60 dienų.
„Taip tiekėjai kredituoja prekybos tinklus – jiems nereikia imti bankuose kreditų, už kuriuos tektų mokėti procentus“, – kalba Elena Paviržienė, asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ direktorė.
Ilgi atsiskaitymo terminai, pasak asociacijų vadovų, numatyti tiekėjų ir prekybininkų sutartyse. Šios - konfidencialios, todėl įmonės negali jų viešinti, pvz., pateikti Konkurencijos tarybai. Tuo metu ši teigia, kad būtent faktų ir trūksta.
„Ar galima skųsti prekybos tinklą? Paskui jis neims produkcijos, o įmonei nebus kur dėtis“, – aiškina E. Paviržienė.
Prekybininkų atstovas sako, kad tiekėjai gali rinktis bet kurią ES šalį, nes sienos - atviros. O ilgi atsiskaitymo terminai esą palankūs vartotojams.
„Importo prekėm iš Azijos valstybių, jeigu taikome kuo ilgesnius atsiskaitymų terminus, turime pigesnę prekę Lietuvoje.
O jeigu prekes turime iš Lietuvos tiekėjų, tai jau nėra gerai, bet iš principo vartotojas gauna tas pačias sąlygas pirkti produktą pigiau“, – dėsto Marius Busilas, Prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius.
Smulkusis verslas sako beišnykstantis, o jo nelikus, stambieji tinklai dar labiau sutvirtės ir kels kainas tiek, kad žmonės vos pajėgs įpirkti. Prekybininkai sako - tai neįmanoma, to neleis didžiulė konkurencija tarp jų.
Seimo Ekonomikos komiteto vadovė, kuriai tiekėjai pateikė galimo įstatymo koncepciją, teigia, kad padėtį įmanoma suvaldyti šios kadencijos Seimui. Tuo abejojantis verslas jau dabar pasiryžęs kovoti po rinkimų. Tuo metu Latvija jau apsisprendusi kištis į prekybininkų ir tiekėjų santykius.
